„Tik keturi ar penki Seimo nariai pasinaudojo teise prieiti prie konfidencialios informacijos apie VAE. Dažniausiai debatai vyko tiesiog įsitikinimų pagrindu“, - sakė l.e.p. Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virginijus Valentinavičius.
Antradienį vykusioje organizacijos „Transparency International“ diskusijoje buvo aptarinėjami Visagino atominės elektrinės informacijos prieinamumo klausimai.
Diskusijos metu paaiškėjo, kad nepakankamą duomenų kiekį gavo ne tik žurnalistai ar visuomenė. Seimo nariai, turintys galimybę prieiti prie konfidencialių projekto duomenų, taip pat neparodė didelio noro jais pasidomėti.
„Daugybė debatų viešojoje erdvėje buvo sukelti tiesioginių ar netiesioginių elektrinės konkurentų, ir šie debatai nebuvo sąžiningi. Tik keturi ar penki Seimo nariai pasinaudojo teise prieiti prie konfidencialios informacijos apie VAE. Dažniausiai debatai vyko tiesiog įsitikinimų pagrindu“, - tvirtino V. Valentinavičius.
A. Kubiliaus patarėjas išreiškė viltį, kad nauja valdžia neveiks vien įsitikinimų principu ir prieš „numarindama“ VAE projektą bent pasidomės jos galima ekonomine nauda.
„Nauja vyriausybė gali pasakyti, kad referendumo metu pasisakė tauta ir jie jos sprendimą vykdys. Tai pražudytų projektą be informatyvių diskusijų ir loginio pagrindimo. Jei jie bus sąžiningi, jie grįš prie debatų ir bandys iš naujo išmatuoti VAE ekonominį naudingumą“, - sakė V. Valentinavičius.
Ekonominių pasitraukimo pasekmių nebūtų
Lietuvos pasitraukimas iš VAE projekto pablogintų Lietuvos įvaizdį užsienio investuotojų akyse, bet tiesioginių ekonominių nuostolių neatneštų.
„Latvija su Estija jau parengė energetikos strategijas turėdamos omenyje, kad bus pastatyta ši elektrinė. Šis projektas jau pakvietė svarbius investuotojus iš Japonijos – tai jau savaime yra pasiekimas. Tai, kaip mes susitvarkysime su šia situacija, parodys pasauliui mūsų bendrą investicinį klimatą. Iš teisinės pusės vargiai ar būtų kokių pasekmių, jei pasitrauktume iš projekto – kitos šalys negalėtų sakyti, kad patyrė kažkokius nuostolius“, - sakė įmonės „Visagino atominė elektrinė“ teisininkas Herkus Gabartas.
Kalbėdamas apie projekto duomenų paviešinimą, advokatas pabrėžė privačių partnerių interesus. Anot H. Gabarto, informacijos laisvė gali būti ribojama valstybinės paslapties, profesinės, verslo, banko veiklos privatumo (konfidencialumo) teisės. Šios išimtys nėra tiksliai apibrėžtos įstatymais – būtent todėl konfidencialumo ribos buvo apibrėžtos koncesijos sutartyje – joje nurodyta, kad nebus viešinamos komercinės partnerių („Hitachi“ ir dukterinių įmonių) paslaptys.
Nežinojimas pažeidžia žmogaus teises?
Teisės į informaciją ekspertė, ispanė Lydia Medland įsitikinusi, kad negalima riboti žmogaus teisės į informaciją komercinėmis sutartimis.
„Aš turiu teisę prašyti informacijos iš savo valstybės. Tuomet ji gali svarstyti, ar ši informacija yra konfidenciali ar ne. Valstybei reikia apsvarstyti, kokią žalą galėtų ji padaryti paviešindama informaciją ir kiek tai pagerintų visuomenės gyvenimą. Atskiri komerciniai kontraktai, tokie kaip koncesijos sutartis, neturėtų apibrėžti teisės žinoti ir prieigos prie informacijos. Tam yra jau kiti įstatymai. Tokie susitarimai nėra aukščiau už žmogaus teisės į informaciją įstatymą“, - įsitikinusi tarptautinės organizacijos „Acces Info Europe“ atstovė L. Medland.
