Savaitės pradžioje be šilumos likusiems P.Lukšio gatvės 28-ojo ir 30-ojo namų gyventojams, kai jų kaimynai 26-ajame name užsuko bendrą keletui namų šilumos tiekimo sklendę, teko ieškoti atsakymų į aibę klausimų.
Kas turi teisę įsilaužti į svetimą valdą ir atsukti šilumos sklendę? Kas turėtų padėti be šilumos likusioms keleto privačių namų šeimoms? Kas atsako už šilumos tiekėjams nepriklausančius šilumos tinklus?
Šąlantys žmonės bandė šauktis įvairių tarnybų pagalbos – nuo Vaiko teisių apsaugos tarnybos iki energetikų ir policininkų, mat namuose – astma serganti garbaus amžiaus senolė, du ligoti mažamečiai vaikai.
Tačiau laužtis į privačią valdą, kurios savininkai skelbėsi išvykę, nerizikavo jokia tarnyba.
Pasiguodė visai Lietuvai
Kas tai – netyčinė avarija, piktybinis veiksmas ar būdas spręsti kaimynų nesutarimus?
Pasijutę bejėgiai, įpykę žmonės savo istoriją paskleidė interneto portaluose ir susilaukė visos Lietuvos skaitytojų užuojautos.
„Iš niekur jokios pagalbos nesulaukėme, šąlame jau keturios paros, kaltų nėra. O tas padaras (kaimynas) tiesiog pasityčiojo pareiškęs, kad yra išvykęs į Londoną“, – rašė Sigita K. prisistačiusi P.Lukšio gatvės 30-ojo namo gyventoja, smulkiai nupasakojusi pagalbos paieškas.
Lyg ir būtų logiška, kad į tokią padėtį patekusius vartotojus bandytų gelbėti šilumos tiekėjai.
Tinklai – ne šilumos tiekėjo
Nukentėjusiųjų padėtį apsunkina tai, kad šilumos tinklai, kuriais bendros nuosavybės teise jie naudojosi drauge su dar 4 privačių P.Lukšio gatvės namų gyventojais, neįregistruoti, oficialiai – bešeimininkiai.
Vamzdynai, kuriais centralizuota šiluma tiekiama net 5 gatvės namams, bendrovei „Kauno energija“ nepriklauso. Įmonė tiekia šilumą pagal sutartis su vartotojais, bet neturi teisės rūpintis jų tinklų priežiūra.
„Šiluma P.Lukšio gatvės namams iki šiol buvo tiekiama be sutrikimų. Iki skirstomosios šilumos tiekimo tinklo kameros, kuri yra prie P.Lukšio g. 26-ojo namo sklypo, šiluma tiekiama ir šiuo metu.
Kodėl jos negauna P.Lukšio g. 28-asis, 30-asis ir kiti namai, galime tik spėlioti, kadangi nustatyti priežasties neturime galimybės.
Tinklai, kuriais šiluma tiekiama šiems namams, eina per 26-ojo namo sklypą ir rūsį, kuris yra privati nuosavybė. Įeiti į jį be šeimininkų leidimo bendrovė neturi teisės“, – aiškino „Kauno energijos“ atstovas Ūdrys Staselka.
Kaimynai tikisi susitarti
Kai baigiantis savaitei apsilankėme P.Lukšio gatvėje, žmonės tebešalo. 26-asis namas stūksojo be jokių gyvybės ženklų, o 30-ojo duris pravėrusi moteris guodėsi, kad šiltai apsivilkusi žvarbą namuose šiaip taip ištveria, tačiau labiausiai gaila sirguliuojančių anūkų.
Į septintą dešimtį metų įkopusi gyventoja pasakojo, kad sovietmečiu bendrus šilumos tinklus kelių gretimų namų savininkai įsivedė savo lėšomis ir ilgą laiką be rūpesčių jais naudojosi.
Pasikeitus vieno iš namų savininkams, pasikeitė ir tarpusavio santykiai, tačiau apie tai moteris leistis į kalbas nenorėjo. Gretimo namo gyventojai taip pat sakė dar bandysią susitarti tarpusavyje.
Neatmetama, kad tokiu drastišku būdu – atjungdami šildymą – naujieji savininkai tikėjosi paveikti jų pastato ir sklype esančių šilumos tinklų rekonstrukcijai pasipriešinusius kaimynus.
Įvykis – retas ir keistas
„Labai keistas, retas ir rimtas atvejis. Naujieji sklypo savininkai, per kurių kiemą eina šilumos trasa, labai kategoriški. Jie rekonstruoja pastatą ir nori šilumos trasą naikinti.
Tuo tarpu gyventojai, visą laiką naudojęsi tokiu būdu tiekiama šiluma, turi teisę į servitutą. Šiuo metų laiku juokauti su trasomis nevalia“, – svarstė Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.
Gavę vartotojų skundą, padėtį tiria Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnai. Kol vyksta tyrimas, inspektoriai padėties nekomentuoja.
Spalį šildyta 10 dienų
Kol nukentėję privačių namų gyventojai laukia šilumos, daugiabučių gyventojus netrukus pasieks sąskaitos už spalį suvartotą šilumą.
Sąskaitos neturėtų būti didesnės nei pernai spalį, nors pernykštis buvo vėsesnis, o šiuo metu šilumos kaina apie 15 proc. didesnė. Didžiausios įtakos sąskaitų sumoms turėjo kone trečdaliu mažesnis šilumos suvartojimas. Mat šildymo sezonas šiemet pradėtas beveik savaite vėliau.
Taupumo rekordas šiemet – V.Krėvės pr. 82b namas, kurio gyventojams teks mokėti 0,28 lito už kvadratinį metrą. Taigi net su PV mokesčiu 60 kvadratinių metrų buto šildymas tekainuos apie 17 litų. Tuo tarpu Sąjungos aikštės 10-ojo namo gyventojų sąskaitos už tokį pat plotą sieks ir 270 litų.
Palyginti mažiausiai Kaune šilumos suvartojo 7–8 aukštų naujos statybos gyvenamieji namai. Mokestis už 1 kvadratinio metro šildymą turėtų siekti 0,41 – 0,51 lito.
Prasčiausia padėtis senuose neatnaujintuose 2–4 bei 12 aukštų pastatuose, kuriuose, pagal prognozę, spalį suvartota nuo 5,40 iki 6,01 kWh šilumos. Mokėjimai čia turėtų siekti 1,79–2 litus už 1 kvadratinį metrą. Šį spalį atnaujintų namų šilumos suvartojimo vidurkis buvo 2,20 kWh kvadratiniam metrui, o naujos statybos – 1,84 kWh kvadratiniam metrui, kai bendras visų Kauno daugiabučių šilumos suvartojimo vidurkis spalio mėnesį buvo 4,72 kWh vienam kvadratiniam metrui.
