Iš nuostolių liūno negalintys išlipti Lietuvos biologinių degalų priedų gamintojai įsitikinę, kad tai juos galutinai pribaigtų.
Į degalus – ne mažiau kaip 10 procentų biologinių priedų.
Tokį tikslą pasiekti iki 2020 metų anksčiau buvo iškėlusi Europos Sąjunga. Priimta ir direktyva, kuri, žinoma, galioja ir Lietuvai.
Tačiau Briuselyje kalbama jau kitaip. Maistas Europoje taip greitai brangsta todėl, kad biodegalų pramonė pernelyg išsiplėtė. Ūkininkai grūdus ir rapsus augina ne maistui, o degalams. Taip teigia Europos komisarai.
Ketina įjungti stabdį
„Nusprendėme įšaldyti kviečių, rapsų, kukurūzų ir kitų kultūrų naudojimą biodegalams gaminti ties dabartiniais 5 procentais”, – pareiškė ES energetikos komisaras vokietis Güntheris Öttingeris.
Tai reiškia, kad nebus privaloma į kiekvieną degalų litrą pilti 10 proc. biopriedų. Vien jo gimtojoje Vokietijoje biodegalams auginamų augalų plotai šiuo metu siekia apie 2 milijonus hektarų.
Vokiečių žemės ūkio rinkos specialistai apskaičiavo: jei sąlygos nepasikeistų, iki 2050 metų šioje šalyje iš 17 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų energetikos reikmėms skirti augalai vešėtų net 7,5 ml. hektarų plotuose, o visoje Europos Sąjungoje – net 32 mln. hektarų (tris kartus daugiau nei šiuo metu).
Panašiai – ir Lietuvoje.
2001 m. mūsų šalyje buvo išauginama apie 2 tūkstančius tonų rapsų, pernai – 480 tūkst., o šįmet tikimasi net 600 tūkst. tonų. Ūkininkai junta naudą.
Tačiau jeigu biodegalų rinkai Briuselis įjungs stabdį, rapsų auginimo plotai gali gerokai sumažėti.
Ūkininkus privertė sodinti
„Kai nebuvo biodegalų, ūkininkai neturėjo kur dėti derliaus.
Maisto pramonė tuo naudojosi: rapsus, iš kurių gaminamas aliejus, supirkdavo mažomis kainomis.
Matyt, kai kas ilgisi tų laikų”, – rėžė biodyzeliną gaminančios bendrovės „Mestilla” prekybos ir marketingo direktorius Ramūnas Tinginys.
Europoje per metus išspaudžiama apie 12 milijonų tonų rapsų aliejaus. Tačiau tik 3,5 milijono tonų suvartojama maistui.
Kasmet vis daugiau rapsų perkantys biodegalų gamintojai ūkininkus privertė sėti daugiau ir Lietuvoje.
R.Tinginys įsitikinęs, kad jeigu į dyzeliną bus mažiau pilama biopriedų, išspausto aliejaus tiesiog nebus kur dėti. Vadinasi, ūkininkams teks ieškotis kitos veiklos.
Su juo sutinka ir į benziną pilamo bioetanolio gamyklos „Biofuture” pardavimų ir finansų direktorius Gediminas Kvaraciejus.
„Pašariniai grūdai liks neperdirbti, jeigu Briuselis apribos šią rinką.
Matyti, kad čia pasidarbavo naftos kompanijų lobistai”, – įsitikinęs G.Kavaraciejus.
Parduoda Vokietijai
Degalų gamintojams tai būtų nebloga žinia. Jie į degalus piltų mažiau biopriedų ir parduotų daugiau įprastų degalų.
„Tai naudinga ir biodegalų pardavėjams iš trečiųjų šalių.
Jeigu Europoje žlugtų fabrikai, jiems atsivertų didelė rinka”, – sakė G.Kvaraciejus.
Tačiau biodegalų gamintojai tikisi išsilaikyti rinkoje.
Nors nuostoliai dideli, žaliavos sparčiai brangsta, o subsidijos – simbolinės, verslininkai ieško išeities.
Pavyzdžiui, Šilutės įmonė „Biofuture” bando gaminti ir įprastą maistinį spiritą, ir bioetanolį.
„Mėginame prisitaikyti. Nors bioetanoliui naudojami pašariniai grūdai, naujos Briuselio iniciatyvos kirstų ir mums”, – sakė G.Kvaraciejus.
Bendrovės „Mestilla” atstovas atskleidė, jog investuojama ir toliau, kad ir kokie būtų Briuselio sprendimai. Tiesa, žiema liūdina biodegalų gamintojus, nes į arktinį dyzeliną nebūtina pilti biopriedų. Tad gamintojai dairosi pirkėjų užsienyje. Didžiausia rinka lietuviškiems biodegalams – Vokietija.
Jei ši šalis apribotų biodegalų naudojimą, mūsų šalies gamintojai neabejoja, kad jiems tektų uždaryti visas gamyklas.
Svarbiausia – išlikti
Mindaugas Palijanskas
Lietuvos biodegalų asociacijos prezidentas
„Šiais metais biodegalų gamintojai patyrė didelių nuostolių, nes smarkiai pabrango žaliavos.
Tačiau visi stengiasi išlikti. Gamykloms statyti buvo teikiamos subsidijos, parama. Tačiau jei nėra pirkėjų, gamintojų niekas negelbėja, net ir subsidijos.
Jei „Orlen Lietuva” nusprendžia pirkti lietuviškus biopriedus, tai gamintojams padeda. Jei ne – parduodame Vokietijai.
Be to, jei Lietuvoje veikiančios gamyklos dirbtų maksimaliu režimu, jos perdirbtų tik 5 proc. viso javų derliaus. Tad kalbos apie dėl to brangstantį maistą yra nelogiškos.”
Biodegalų pramonė
Lietuvos biodegalų asociacijos duomenimis, šioje pramonės šakoje dirba apie 400 žmonių. Maždaug 70–90 proc. produkcijos yra eksportuojama, tad jeigu užsienio pirkėjai dėl pasikeitusių sąlygų atsisakytų lietuviškų biodegalų, būtų prarasta 400–500 milijonų litų.
Nuo Lietuvoje parduodamų biodegalų gamintojai sumoka apie 30 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio, o 2010 m. akcizu apmokestinus privalomą biodegalų dalį į biudžetą papildomai sumokama dar apie 70 mln. litų.
Asociacijos duomenimis, su biodegalų gamyba susijusios logistikos, energetikos, remonto kompanijos per metus gauna apie 90 mln. litų pajamų.
Rapsų ir grūdų augintojai, tiekiantys žaliavas biodegalų gamykloms, per metus gauna daugiau kaip pusę milijardo litų pajamų.
