Tokį įstatymų projektų paketą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.
„Priėmus teikiamus įstatymų projektus, kurie pripažintų netekusiais galios įstatymus, reglamentuojančius naujos atominės elektrinės statybą, būtų užkirstas kelias naujos atominės elektrinės statybai“, - sakė V. Žiemelis.
Pasak jo, 2012 metų spalio 14 dieną įvyko referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos ir 62,68 procentai nuo dalyvavusių referendume pareiškė nuomonę, kad Lietuvoje nebūtų statoma atominė elektrinė.
„Atsižvelgiant į referendumo rezultatus, visi įstatymų projektai, susiję su atominės elektrinės statyba, netenka prasmės ir vadovaujantis Referendumo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, kad klausimas dėl referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo paskelbimo turi būti svarstomas Seime, teikiami minėtųjų įstatymų, kurie buvo susiję su naujos Visagino atominės elektrinės statyba, pripažinimo netekusiais galios įstatymų projektai“,- sakė Seimo narys V. Žiemelis.
Įvairioms frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo nutarimo projektą „Dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos“, kuriame siūlo Vyriausybei kartu su kitomis atsakingomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis atsižvelgti į konsultacinio (patariamojo) referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje rezultatus.
Projekte siūloma iš naujo svarstyti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir teikti ją tvirtinti Seimui, numatant elektros energijos, kuri nebūtų pagaminama atominėje elektrinėje, gamybą vykdyti kogeneracinėse elektrinėse bei skatinti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą bei biokuro kogeneracinių elektrinių renovavimą ar statybą.
Nutarimo projekte pabrėžiama pradėtų strateginių energetinių projektų - elektros jungčių su Švedija ir Lenkija vykdymo ir tęstinumo svarba.
Dokumento iniciatoriai ragina atsižvelgti į tai, jog renovuojant esamas arba pastatant naujas biokuro kogeneracines elektrines Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Mažeikiuose, Utenoje, Jonavoje, Plungėje, Tauragėje, Šilutėje ir investuojant į šias elektrines mažiau, nei buvo numatytos Lietuvos energetikos kompanijų investicijos į Visagino atominę elektrinę, būtų įrengta daugiau elektros gamybos pajėgumų.
Nutarimo projekte taip pat akcentuojama daugiabučių pastatų renovacijos svarba bei būtinybė sukurti įvairesnius ir patrauklesnius paramos renovacijai skatinimo modelius, kurie leistų sutaupyti dideles lėšas pastatų priežiūrai bei šilumos energijai.
Premjeras: siūlantys stabdyti Visagino atominės elektrinės projektą turėtų pateikti alternatyvas
Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Seimas privalo atsakingai įvertinti patariamojo referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybų rezultatus. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad tikisi, jog tie, kurie po referendumo siūlo stabdyti Visagino atominės elektrinės projektą, pateiks alternatyvas, iš kur gauti pigesnę elektros energiją.
„Manau, kad Seimas turės tai daryti (įvertinti referendumo rezultatus, - ELTA) labai atsakingai, nes reikia įvertinti paprastą dalyką - kokios alternatyvos. Kas galėtų būti pasiūlyta, jei nebūtų plėtojama Visagino atominė elektrinė. Kokie kiti variantai, kokie kiti generacijos pajėgumai, iš kur Lietuva ir Baltijos valstybės galėtų apsirūpinti elektros energija“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras.
Visagino atominės elektrinės vadovo Rimanto Vaitkaus teiginių, kad ne tik Lietuva, bet ir Latvija bei Estija turėtų pareikšti savo norą ar nenorą turėti naują atominę elektrinę referendumu, A. Kubilius komentuoti nenorėjo, tačiau pažymėjo, kad kaimynų nuomonė projekto ateičiai yra svarbi.
„Nuo pat pradžių šis projektas buvo regioninis. Jo pati pradžia buvo regiono ministrų pirmininkų sutarimas, kad reikia plėtoti naują Visagino atominę elektrinę, todėl akivaizdu, kad ne vien tik nuo Lietuvos, bet ir regiono visų šalių apsisprendimo toliau priklausys šio projekto ateitis“, - sakė premjeras.
Vyriausybės vadovas teigė neatsisakantis minties, kad atominės energetikos plėtra Lietuvai būtina.
„Mano įsitikinimu, visi ekspertiniai vertinimai rodo, kad atominės energetikos plėtra Lietuvoje garantuotų visoms Baltijos valstybėms pigiausią įmanomą elektros gamybos savikainą. Tai yra faktas, kurį turime turėti omenyje. Visi kiti variantai yra brangesni“, - sakė A. Kubilius.
Patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje įvyko spalio 14 d. kartu su Seimo rinkimais. Galutiniais duomenimis, už naujos atominės elektrinės statybas pasisakė 34,09 proc. referendumo dalyvių, 62,68 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų statyboms nepritarė.
