„Bega” 235 metrų ilgio jūrų milžiną „Venus Horizon” prišvartavo kitoje krantinėje.
Prie naujojo pirso šis laivas priartėti neturėjo galimybių, nes dalis uosto akvatorijos šalia jo dar neišgilinta.
Neįstengia priimti milžinų
Anksčiau specialistai suko galvą, kaip prišvartuoti kitą į terminalą atplaukusį 168 metrų ilgio ir 26 metrų pločio „Panamax” tipo laivą „Tanais Leader”.
Naujasis pirsas, suprojektuotas 85 tūkst. tonų talpos laivams priimti, dar nėra išgilintas iki numatytos ribos, todėl terminalas negali dirbti visu pajėgumu.
Pietinėje krantinėje išsitenka 30–40 tūkst. tonų krovinius gabenantys laivai, o šiaurinėje kol kas gali švartuotis tik nykštukai – jūrų ir upių tipo motorlaiviai, plukdantys iki 6 tūkst. tonų.
„Terminalo veiklą stabdo nebaigti pirso statybos darbai”, – pagrindinę kliūtį nurodė „Begos” generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis.
Naujasis terminalas kainavo 80 mln. litų. Tai nebuvo plyno lauko investicija – 15 hektarų teritorijoje nugriauti seni buvusio celiuliozės fabriko cechai.
Uoste iškilusio 160 tūkst. kubinių metrų talpos sandėlio požeminėse galerijose galima saugoti įvairius žemės ūkio produktus. „Begos” sandėlio plotas siekia 23 tūkst. kvadratinių metrų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija irgi nesnaudė – į naujo pirso statybą investavo apie 52 mln. litų. Pagal sutartį su Vokietijos bendrove „Josef Mobius Bau-GmbH” šis statinys turėjo būti baigtas iki 2011 metų gruodžio. Tačiau pabaigtuvės vėluoja 10 mėnesių.
Kroviniai plaukia pro šalį
„Kranto įrenginių statytojai aplenkė KVJU direkcijos rangovus. Todėl vis dar trypčiojame vietoje – norime, bet negalime priimti didžiakrūvių „Panamax” laivų arba juos priimame ir išlydime nepakrautus iki galo”, – apgailestavo A. Kuzmarskis.
„Begos” vadovas tvirtina, kad šiųmetė grūdų rinka yra itin palanki – eksporto ir importo krovinių netrūksta.
Įmonė netgi buvo priversta pertvarkyti vieną trąšų sandėlį, kad galėtų priimti visus į terminalą plūstančius žemės ūkio produktus. Dėl laiku nepastatyto pirso bendrovė, anot A. Kuzmarskio, šiemet jau prarado apie pusę milijono tonų krovinių.
Kenkia patys sau?
Kitaip padėtį vertina milijonus litų į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros plėtrą kasmet investuojančios KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas: „Įmonės šaukia, kad joms mirtinai reikia naujų krantinių, o kai priartėja statybų pabaiga, atsiranda visokių trikdžių, jie patys sau kaišioja pagalius į ratus.”
E. Gentvilas mano, kad „Bega” pati atsakinga dėl įstrigusių statybos darbų.
Užpernai KVJU direkcija gavo įmonės prašymą keisti pirso projektą, ant jo pastatyti antrąjį kranų kelią. Vėliau prašyta gilinti akvatorijos dugną, kloti akmenis, nors tai buvo numatyta jau kitų etapų projektuose.
Pirso statyba suinteresuota ir KVJU direkcija – kai jis bus įrengtas, „Bega” mokės didesnius žemės nuomos mokesčius, gausės rinkliavos iš krovinius plukdančių laivų savininkų.
„Gal „Bega” vengia didesnių mokesčių, neturi krovinių, apie kuriuos daug kalba, tačiau valstybės investicijų sąskaita siekia padidinti įmonės akcijų vertę?
Jos apyvarta šiemet smuktelėjo. Jeigu įmonei to pirso dabar nereikia, tai kam skubinti darbus?” – svarstė E. Gentvilas.
Tačiau A. Kuzmarskis su tuo nesutinka. Anot jo, būtina greičiau baigti pirso statybą, kad prie jo prisišvartavę didesnės talpos laivai duotų naudos ir įmonei, ir uostui.
