Du dešimtmečius besitęsiančio šešėlinio verslo negali sutramdyti jokios institucijos, nors dėl nelegalų nuostolių patiria ir valstybė, ir oficialūs vežėjai.
„Dušmanų“ verslo sėkmė labiausiai priklauso nuo keleivių sąmoningumo. „Laikinoji sostinė“ įsitikino, kad tik nedaugelis susimąsto apie savo saugumą kelyje ar pasidomi, kokia vairuotojo sveikata, kokiu greičiu jis planuoja važiuoti.
Net skaudžios pamokos, kai kelionėje žūsta žmonės, kai kuriems keleiviams nė motais.
Keleivius vilioja atsargiai
„Gal į Vilnių?“ – negarsiai šnypšteli pusamžis vyras.
Nors ramiai kulniuoju toliau Kalniečių poliklinikos stotelės link, paskui skaitau informacinę lentelę – artimiausias autobuso reisas į Vilnių suplanuotas po 10 minučių, vyriškis nerimsta.
„Ar į Vilnių važiuojate? Gal norite greičiau ir pigiau? Už 15 litų?“ – vėl prisiartinęs mandagiai, tačiau įkyrokai kalba nelegalus vežėjas. Ant kaklo parišta mataruoja piniginė, vyras atrodo gana tvarkingai.
Kai paklausiu: „O vešite jūs?“ – nepažįstamasis greitakalbe išberia, kad jis vairuoja gerai, kad bijoti nėra ko ir greičio tikrai neviršysiąs. Paskui mosteli už kelių dešimčių metrų pastatyto nenaujo „Renault Espace“ link ir pasiūlo sėstis į automobilį.
Sakau, kad persigalvojau, lauksiu autobuso. Vyriškis pykteli ir bando sužinoti sprendimą pakeitusias priežastis. Paaiškinu, kad nesijaučiu saugiai važiuodama su nepažįstamais žmonėmis.
Per dieną – nemenkas uždarbis
Kai atvažiuoja autobusas, ant kurio šono pūpso lentelė su užrašu „Kaunas–Vilnius“, nelegalus vežėjas nusliūkina į šoną ir kantriai laukia kito keleivio. Netrukus atskuba į autobusą nespėjusi jauna moteris – ją vyriškis gana lengvai prikalbina važiuoti su juo.
Skaičiuoju: vairuotojas paėmė septynis keleivius, jie už kelionę sumokėjo po 15 litų, tai yra į kišenę įkrito 105 litai. „Dušmano“ automobilis 100 kilometrų turėtų sunaudoti apie 8 litrus dyzelino. Jeigu degalus vairuotojas pila degalinėje, kelionė iš Kauno į Vilnių turėtų kainuoti apie 35 – 40 litų. Uždarbis – apie 60 – 70 litų.
Iš Vilniaus vairuotojas tuščiu automobiliu irgi vargu ar grįš. Taigi suma auga.
Tiesa, netrukus toje pačioje viešojo transporto stotelėje atsiranda dar du vyriškiai, kurių skiriamasis bruožas – ant kaklo kabančios piniginės.
Autobusu būtų buvę greičiau
Kelionės kainą suskaičiavome. O ar tikrai su „dušmanu“ pasieksime kelionės tikslą greičiau?
Štai kaunietis Gediminas Kairys neseniai pirmą kartą nutarė pabandyti iš Vilniaus į gimtąjį miestą grįžti su nelegaliais vežėjais.
„Perskaitęs tvarkaraštį supratau, kad autobusas į Kauną važiuos ilgai, nes numatyti stabtelėjimai Vievyje, Elektrėnuose. Tada pristojo vyriškis, pasiūlė nuvežti į Kauną. Sutikau“, – pasakojo kaunietis.
Lengvajame automobilyje, į kurį jį atvedė vairuotojas, jau sėdėjo viena moteris.
„Laukiau pusvalandį, kol vežėjas pagavo dar keleivių“, – prisimena G. Kairys.
Kai atėjo dar dvi moterys ir vyras, teko pasispausti: sėdėti automobilio gale keturiese buvo nepatogu.
Viena keleivė paprašė sustoti Vievyje, vairuotojas pasuko link jos namų, tačiau Kaune nelegalus vežėjas atsisakė žmones nuvežti iki Autobusų stoties ir išleido Savanorių prospekto pradžioje.
„Sumokėjau 18 litų – dviem litais pigiau nei autobuse, tačiau laiko sugaišau tikrai daugiau“, – tikino G. Kairys.
Iš stoties konkurentus išvaikė
Dvidešimt metų su nelegaliais vežėjais kovojusi bendrovė „Kautra“ tikina pasiekusi dalinę pergalę. Prieš kelerius metus problemos Autobusų stoties rajone neliko, tačiau nelegalūs vežėjai taip lengvai nepasidavė. Dabar jie keleivių tyko prie buvusio „Kauno“ kino teatro esančioje stotelėje.
„Prikimusiu pagiringu balsu tie vairuotojai nuo ryto iki vakaro rėkaudavo. Esame sulaukę ne vieno gyventojo skundo dėl nelegalų keliamo triukšmo“, – prisimena bendrovės rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas.
Kauno autobusų stotyje iki šiol dirba saugos tarnyba. Viena apsaugininkų funkcijų – stebėti, ar stoties prieigose nesisukioja nelegalūs vežėjai.
„Dabar stotyje tikrai jų nebėra“, – tikino G. Pakusas.
Nuvilioja penktadalį klientų
Kuo nelegalai gali privilioti keleivį? Pirmiausia – kaina.
„Nelegalai paprastai veža 5–15 procentų pigiau nei mes. Kelionė iš Kauno į Vilnių šiuo metu kainuoja 20 litų, nelegalai veža už 17, kartais ir už 20 litų“, – teigė G. Pakusas.
Per daugelį metų mokesčių nemokantys vairuotojai sugebėjo išplėsti savo paslaugų tinklą ir gali nuvežti įvairiomis kryptimis: Rokiškio, Jonavos, Panevėžio, Vilniaus. Net jeigu keleivis tenori nuvažiuoti iki Karmėlavos kapinių, jo poreikiai bus patenkinti.
Apie trečdalį maršrutų iš Kauno autobusų stoties aptarnaujanti „Kautra“ skaičiuoja, kad per dieną vien į Vilnių su nelegaliais vežėjais nukeliauja apie 80 keleivių. Jie sudaro 20 procentų bendrovės į sostinę vežamų keleivių.
Vairuotojai imasi gudrybių
Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) bei policijos pareigūnai organizuoja reidus, per kuriuos bando sulaikyti nelegalius vežėjus. Pasitaiko, kad stabdomi pareigūnų jie nesustoja – tada tenka vytis. Sustabdyti randa pačių įvairiausių pasiaiškinimų: esą vežę giminaičius, kaimynus ar šiaip gerus pažįstamus.
Įsisodinę keleivius, tokie vežėjai iš anksto bando sukelti gailestį – esą valstybės institucijos žlugdo smulkųjį verslą, trukdo dirbti ir užsidirbti. Dažnai net keleiviai stoja į nelegalų pusę – nerašo pareiškimų policijai ir taip sudaro jiems sąlygas išsisukti.
Dar viena gudrybė – vežėjai, turintys licencijas vežti keleivius užsakomaisiais reisais, surinkę keleivius prie stočių, sudaro sąrašus ir apsimeta, kad veža iš anksto sudarytas grupes.
Žuvo keleiviai
2007 metų rugsėjo viduryje Kauno rajone, šalia Rokų gyvenvietės, nuo kelio nuskriejo ir apsivertė automobilis „Ford Scorpio“. Žuvo du žmonės, o trys buvo sužeisti. Iš Alytaus Kauno kryptimi vykęs 49 metų alytiškio vairuojamas automobilis posūkyje kliudė priešinga kryptimi važiavusio vilkiko galinę priekabos dalį. Per nelaimę žuvo automobilio vairuotojas ir 31 metų kaunietė. Žuvusios keleivės kūnas buvo rastas išsviestas iš automobilio, negyvą vairuotoją teko iš sumaitoto automobilio traukti ugniagesiams. Kauno rajono policijos tyrėjai konstatavo, kad žuvęs vairuotojas už pinigus vežė keleivius iš Alytaus į Kauną.
Patiria milijonus litų nuostolių
Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas:
- VKTI ir policijos reidai privertė nelegalius vežėjus keisti darbo taktiką: jie keičia ir dislokaciją, kitaip vilioja keleivius, skelbimų galima rasti internete, laikraščiuose. Jie prisitaiko prie kintančių sąlygų. Padėtis išlieka įtempta, nes nelegalių vežėjų verslas klesti, o tradicinės keleivius gabenančios įmonės turi tik vieną argumentą kovoje dėl keleivio – kelionės saugumą. Juo bandoma ir remtis, nes, įsėdęs į legaliai dirbančio vežėjo autobusą, keleivis gali tikėtis draudimo išmokos tuo atveju, jei atsitiks nenumatytas įvykis. Be to, didesnieji autobusai nelenktyniauja automagistralėse su laiku, važinėja saugiai, nerizikuoja keleivių sveikata ir saugumu, vairuotojai laikosi darbo ir poilsio režimo, nevairuoja pavargę ar neblaivūs.
Tiksliai nelegalų atnešamus nuostolius suskaičiuoti vargu ar kas galėtų, tačiau kalbame apie milijonus litų.
