Praėjusią savaitę Rusija pateikė Ukrainai gundomą pasiūlymą: pirkti dujas ne po 440 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, kaip yra dabar, bet vos po 160 dolerių. Per metus galima sutaupyti net 5 milijardus dolerių.
Kijevui keliama sąlyga – prisijungti prie Muitų sąjungos, kurią sudaro Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas.
Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius paaiškino, kad dėl to „Gazprom” patirtų milžiniškų nuostolių, užtat pati Rusija atsigriebtų bendradarbiaudama su ukrainiečiais automobilių, lėktuvų gamybos, metalurgijos ir kituose sektoriuose.
Tačiau net pačioje Rusijoje manoma, kad nuolaidžiauti linkęs pats „Gazprom”, kasmet netenkantis vis daugiau pirkėjų. Todėl reikia išlaikyti bent Ukrainą, nes Vokietija ir kitos Europos Sąjungos šalys jau sprūsta iš rusiškos meškos glėbio.
Atsipirks labai negreitai
Praėjusią savaitę „Nord Stream” itin iškilmingai atšventė antrosios dujų magistralės linijos iš Rusijos į Vokietiją Baltijos dugnu atidarymą.
Užsiminta apie glaudų rusų ir ES bendradarbiavimą, apie dar dvi dujotiekio linijas.
Tačiau visi nutylėjo, kad beveik metus veikiančios pirmosios „Nord Stream” linijos pajėgumo panaudojama mažiau nei pusė.
Per metus ja gali būti perpumpuojama 27,5 mlrd., tačiau nuo 2011 metų lapkričio 8-osios į Europą iškeliavo tik 8,7 mlrd. kubinių metrų dujų.
„Nord Stream” projekto išlaidos siekia mažų mažiausiai 16 milijardų eurų. Paleidus pirmąją atšaką buvo paskelbta, kad dujotiekis atsipirks ne mažiau nei po 14–15 metų. Dabar akivaizdu, kad šis terminas pailgės bent keturis kartus.
2011-aisiais „Gazprom” pardavė Europos šalims apie 150 milijardų kubinių metrų dujų. Šių metų planas – iki 137 mlrd. kubinių metrų.
„Rusija, žinoma, labai svarbus dujų Europai tiekėjas. Tačiau konkurencija auga, kainos krinta. Visa tai turės įtakos „Nord Stream” projekto rentabilumui”, – įspėjo Vokietijos ekonominių tyrimų instituto Berlyne profesorė Claudia Kemfert.
Pralenkė amerikiečiai
Artimiausiu metu Europa pradės pirkti pigias skalūnų dujas iš JAV. Tenykštė rinka jau perpildyta, kainos – mažiausios per pastarąjį dešimtmetį.
Dar 2009 metais JAV aplenkė Rusiją pagal dujų gavybą, o dabar iš stambiausios importuotojos kėsinasi tapti didžiausia eksportuotoja.
Suskystintos gamtinės dujos iš Artimųjų Rytų, kurios anksčiau buvo tiekiamos JAV, dabar gabenamos į Europą, o jų kainos sparčiai mažėja.
Matydami tai vartotojai spaudžia ir „Gazprom”, kad jis darytų nuolaidų.
Tiesa, „Gazprom” koncerno vadovybė ir Kremlius vis dažniau kalba apie tai, kad dujos ir nafta ims tekėti į Rytus – Kiniją, Japoniją, Korėją. Tik bėda, kad Rusija neturi reikiamos infrastruktūros, o jai sukurti reikia daug laiko ir dar daugiau pinigų.
Be to, Azijoje kainos irgi kris. „ExxonMobil”, „Conoco-Philips” ir BP planuoja į šį žemyną iš Aliaskos nutiesti 1287 kilometrų ilgio dujotiekį, kuriuo per metus bus perpumpuojama apie 40 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų.
Kentės ir patys rusai?
Europos šalys iš „Gazprom” reikalauja mažesnių kainų. Anksčiau ar vėliau to tikrai sulauks. Dabartinis pasiūlymas Ukrainai – tik pirmas žingsnis.
Užtat patys rusai už dujas ateityje turės mokėti gerokai daugiau. Šios šalies energetikos ministras Aleksandras Novakas pareiškė, kad 2017–2018 metais bus siekiama vienodo pelningumo parduodant dujas tiek vietos rinkoje, tiek užsienyje.
Dabar Rusijos vartotojai moka tiktai ketvirtadalį to, ką suploja „Gazprom” europiečiai.
Gudrus planas
Šią savaitę „Gazprom” kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis paspaustų vyriausybę, o pastaroji sukurtų planą, kaip priversti šalies transportininkus naudoti kuo daugiau dujų.
Koncerno vadovai aiškina besirūpinantys ekologija: juk dujomis varomi automobiliai gamtą teršia kelis kartus mažiau nei tie, į kurių bakus pilamas benzinas. Tačiau akivaizdu, kad tokiu žingsniu „Gazprom” mėgina atsigriebti savo šalyje už nesėkmes eksporto rinkose.
Tiesa, koncernas paskelbė, kad jo vadovai ateityje važinės dujomis varomais „Mercedes”.
