Paskutinės dienos iki prasidedant šildymo sezonui daugiabučiuose įsikūrusiems kauniečiams – vienos nesmagiausių. Kad nesušaltum, tenka pasitelkti visą išradingumą.
Jau senokai vis susiklosto taip, kad šildymo sezonas Kaune pradedamas apie spalio 15-ąją. Tačiau kasmet atsiranda pavienių namų, kurie taupydami neskuba šauktis šilumos iki pat Vėlinių.
Gyventojus galima suprasti: kai kurie nespėjo dar atiduoti skolų už praėjusį sezoną, o jau gąsdinama, kad artėjantis šildymo metas bus vienas brangiausių šildymo istorijoje.
Tačiau energetikai ir medikai prieš kraštutinį šilumos taupymą turi savų argumentų.
Teigiama, jog priverstinai užsistovėjusiam drėgmėje ir šaltyje pastatui vėliau reikia gerokai daugiau energijos, kad įšiltų. Kita vertus, kelios savaitės šaltuose namuose kenkia sveikatai.
Taupyk sviestą, ne šilumą
Kauno Centro poliklinikos šeimos gydytoja Danutė Krilovienė – prieš šilumos sezono atidėliojimą daugiabučiuose. Rudeniop visada padaugėja pacientų, tačiau keletas savaičių iki šildymo sezono pradžios pastebimai pablogina ne vieno kauniečio sveikatą.
Todėl gydytoja, pati gyvenanti daugiabučiame name, kategoriška: verčiau pataupyti riebesnio maisto, bet ne šilumos sąskaita.
„Užtepę plonesnį sluoksnį sviesto ant duonos, pakenksime sau mažiau, nei keletą savaičių stirdami nešildomame būste“, – sakė D.Krilovienė.
Medikės pastebėjimu, labiausiai sveikatai kenkia ne šaltis pats savaime, o dėl atvėsusio oro pablogėjusios sąlygos būste. Langai sandarūs, skalbiant ir verdant kaupiasi drėgmės perteklius, tarpsta pelėsis.
Kai kurios pelėsio rūšys sukelia sunkias kvėpavimo takų ligas, alergijas.
Todėl gydytoja sveikus, darbingus daugiabučių gyventojus visada paragina prieš atidedant šildymo sezoną ar kitaip bloginant komforto sąlygas pastate pagalvoti apie šeimas su mažais vaikais, senelius – juos šaltis ir drėgmė gali paversti ligoniais.
Jaukiausia vieta – virtuvė
Vis dėlto laukdami, kol radiatoriais atplūs šiluma, kauniečiai yra atradę įvairiausių būdų šildytis.
Nemaža dalis jų susiję su virtuve, tad ilgėjant vakarams kai kuriuose namuose virtuvė tampa jaukiausia namų dalimi.
Kai kurie miestelėnai, turintys konvekcines krosneles su halogeno lempomis, šildosi jas pasidėję tiesiog ant virtuvės stalo: šviesu, šilta, ir matyti, kaip gaminasi skanėstas – pyragas, bandelė, troškinys.
Gerai šildo karšta arbata, o štai aštri sriuba ar troškinys – dar geriau.
Būtent tokiems šaltiems vakarams armėnų virėjas Sergejus Akapianas, dirbantis viename iš pakaunės restoranų, savo svečiams verda chašlamą su alumi.
Tai – šviežia mėsa, dvi valandas troškinta aluje su paprika, morkomis, bulvėmis, kečupu ir visomis prieskoninėmis daržovėmis, kokių tik dar galima rasti savo darže.
Kaip šildytis nevalia?
Kai kurie kauniečiai, laukdami šildymo sezono pradžios, nuo seno pratę būstą pasišildyti dujine virykle, uždegę visus degiklius.
Tačiau būtent šito medikai nepataria daryti – ne tik dėl to, kad atvira ugnis namuose išdegina gryną orą.
Uždarose nevėdinamose patalpose deginant dujas, kaupiasi radioaktyvi medžiaga – radonas.
Net ir nedidelė jo koncentracija gresia onkologinėmis plaučių ligomis. Britai ir švedai, kažkada patikrinę menkai vėdinamus būstus, išsigando: radono koncentracija juose buvo lyg urano kasyklose.
„Visi laikini būdai apšilti yra daliniai ir neišgena drėgmės iš viso būsto. O drėgmė dabar – pavojingiausia.
Pasižiūrėkite į artrito išklaipytas močiučių rankas.
Dauguma vėlesnės kartos kauniečių šios sąnarių ligos išvengė, bet ar išsaugosime savo vaikus?“ – kalbėjo šeimos gydytoja D. Krilovienė.
Biure šildo ir mezginiai
Namuose šąlančias kojas galima šildyti gumine karšto vandens pripildyta šildykle, apmauti vilnonėmis kojinėmis, įsitūloti į šiltus drabužius. Tačiau šios priemonės visiškai netinka biuruose, kuriuose vėsa viešpataus dar mažiausiai keletą dienų.
Išradingos mezgėjos jau rado išeitį ir iš spintų traukia nuo vasaros pabaigos kaupiamą šiltų, jaukių, spalvingų mezginių „kraitį“.
Žvarbstant orams prisiminti ir seni geri atradimai: megzta apykaklė, kurią galima panaudoti kaip šaliką ir gobtuvą.
