Apie tai sužinoję grūdų perdirbėjai pasipiktino - anot jų, ukrainietiškų vagonų reikės iki metų pabaigos, o „Lietuvos geležinkeliai“ tokį sprendimą priėmė net nepasidomėję perdirbėjų poreikiais. Abi šalys įrodinėja savo tiesą, o eksportas ir verslas kenčia.
„Lietuvos geležinkelių“ komercijos departamento direktorius Tomas Keršys stebėjosi, kad milžiniškas vagonų poreikis tiesiog išgaravo. Anot „Lietuvos geležinkelių“, taip elgiamasi todėl, kad rugsėjo 17 dieną reikėjo tik 40 vagonų grūdams, kai prieš kelias savaites buvo prašyta kelių šimtų.
„Vakar mažiau, šiandien daugiau reikia. Nors žadėjo, kad bus nepertraukiamas vežimas ir įtemptas grafikas – nieko panašaus nėra. Savo vagonus, kurių turime apie tūkstantį, esame išnuomoję perdirbėjams, o tuos, kuriuos esame paėmę iš kitų valstybių, mes grąžinsime, nes jų tuščių laikyti mums neapsimoka“, - sakė T. Keršys.
Anot pašnekovo, patiriami ne tiek finansiniai, kiek moraliniai nuostoliai – esą „Lietuvos geležinkeliai“ nuolat kaltinami dėl būtų ir nebūtų dalykų.
Žaidžia kaltinimų tenisą
„Nėra apčiuopiamų nuostolių, labiau jaučiamas moralinis nuostolis – visą liepą ir dalį rugpjūčio buvome maišomi su žemėmis, kad mes pūdom grūdus ir t. t., bet paaiškėjo, kad problemos ne ten. Paaiškėjo, kad laivai neužsakyti, kad elevatorių pajėgumo neužtenka, kad nėra kur grūdų laikyt paskiau. Ir mūsų vagonai vienu momentu kaip sandėliai stovėjo keletą savaičių“, - nuoskaudas liejo pašnekovas.
Blogai jaučiasi ir perdirbėjai - „Agrokoncerno grūdų“ generalinis direktorius Karolis Šimas sako, kad pagrindinė bėda yra tokia, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nesitaria su perdirbėjais, o dažniausiai tiesiog ieško kaltų per žiniasklaidą.
„Nebuvo su mumis tartasi. Mūsų kompanija planuoja krauti 100 tūkst. tonų per mėnesį, tai mums dalies tų vagonų būtų reikėję visus metus. Bet tik iš žurnalistų sužinojome, kad vagonai bus grąžinti Ukrainai. Ar buvo taip sunku paklausti mūsų, kol tie vagonai Lietuvoje, ar mums jų reikia, ar ne? Mūsų įmonei 70-100 tokių vagonų iki Naujųjų metų būtų reikėję“, - teigė K. Šimas.
Pašnekovas sakė manąs, kad „Lietuvos geležinkeliai“ iš to gali mėginti papildomai užsidirbti, tačiau taip darydami jie esą nepagalvoja apie ateitį: „Gal tas grąžinimas naudingas patiems „Lietuvos geležinkeliams“, kad jų vagonai būtų labiau naudojami? Bet vagonų tai trūks paskui, o ką tada darysim? 1,7 tūkst. nereikia, bet papildomi 200-300 būtų sukęsi rinkoje, tai viskas būtų buvę gerai.“
Ankstesnius „Lietuvos geležinkelių“ kaltinimus K. Šimas nukreipė atgal: „Sako, kad vagonų neišsikrauna. Taip, nes buvo padarytas sistemos išbalansavimas – kai kartais nuveždavo į uostą per dieną, o kartais per keturias dienas, kaip tuomet žinoti, kiek laivų talpos užsakyti? Nedirbo tvarkingai ir prasidėjo chaosas. O geležinkeliai labai mėgsta baksnoti pirštu ir ieškoti kaltų. Reiktų bendrauti daugiau ir problemų sumažėtų.“
Mėnesius trunkanti nesantaika
Primename, kad „Lietuvos geležinkeliai“ tvirtino, jog rugpjūčio 22 d. Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir augintojų asociacijų vadovai bei Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovai, buvo konstatuota, kad grūdvežių trūkumo nėra, o pagrindinė problema - grūdų sandėliavimo plotų trūkumas, kadangi elevatorių ir Klaipėdos krovos kompanijų talpos yra užpildytos.
„Šiuo metu grūdams pervežti yra naudojama daugiau nei 1 tūkst. 600 grūdvežių. Tai net 60 proc. viršija šiemet dar prieš grūdų vežimo sezoną perdirbėjų prašytą 1 tūkst. vagonų kiekį. Akivaizdu, kad grūdų išvežimo problema - ne vagonų skaičius. Rugpjūčio viduryje vidutiniškai pervežimams naudoti 1 tūkst. 400 grūdvežių, tuomet sandėliais paverstų ir stovinčių vagonų vidutiniškai buvo apie 250. Dabar, kai grūdams vežti skirta 1 tūkst. 600 vagonų, sandėliais paverstų vagonų skaičius pasiekė 600“, - tuomet informavo bendrovė.
Anot įmonės „Agrokoncerno grupė“ prezidento Ramūno Karbauskio, grūdams vežti skirtų vagonų nuomotoja bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ neperspėjusi eksportuotojų bei ūkininkų pakeitė pervežimo taisykles, tad ūkininkams ir vežėjams teks patirti milijoninius nuostolius.
R. Karbauskio nuomone, tokia verslo logika prieštarauja normaliam bendradarbiavimui. Anot jo, jei keičiamos verslo taisyklės, apie tai savo klientams reikia pranešti iš anksto. Žinant situaciją iš anksto, galima surasti kitų verslo sprendimų ir išvengti nuostolių.
„Mūsų sprendimas – bandysim suktis ir gelbėti grūdus, nors išlaidos bus didesnės. „Lietuvos geležinkeliai“ nenori nieko keisti ir jie turi prisiimti atsakomybę, o mes nusipirksime kelis šimtus sunkvežimių, kurie pakeis vagonus. Tačiau čia „Lietuvos geležinkeliai“ pralaimės, Lietuvos biudžetas neišloš, o ir gamtos užterštumas bus didesnis. Jei kažkam tai atrodo naudinga – tai visiška nesąmonė“, - tuomet portalui lrytas.lt sakė R. Karbauskis.
R. Karbauskio nuomone, „Lietuvos geležinkeliai“ apie pasikeitimus, eksportuotojus ir ūkininkus turėjo informuoti jau kovo mėnesį ir kartu ieškoti išeities, kad nuostoliai nebūtų tokie skaudūs.
