Anot Kauno pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidento Jono Guzavičiaus, esminė klaida Lietuvos energetikoje, dėl kurios dabar daugiausiai verda aistros, buvo padaryta dar prieš parduodant Kauno elektrinę, iki 2002-ų jų. Iki tol šalies valdžia priėmė sprendimą strateginius objektus perduoti savivaldybėms. Todėl šiandien teisi prezidentė Dalia Grybauskaitė, viešai pasisakiusi prieš tokį savivaldybių šilumos ūkio valdymą, kuris nulemia dar didesnes energijos kainas vartotojams - Lietuvos piliečiams.
„Monopolį lengviau sukontroliuoti, kai jis - valstybės rankose. Kai energetikos įmonės pateko į savivaldybių rankas - Vilniaus, Kauno, matome, kontrolės neliko: kaip jos nori, taip elgiasi. Todėl ir kyla daugybė problemų. Nedrauskime dabar įmonėms bei kitiems vartotojams atsijungti nuo to centralizuoto šildymo ir abejoju, ar kas nors beliks toje sistemoje“, - sakė J. Guzavičius.
Būdamas „Kauno liftų“ bendrovės generalinis direktorius, jis rėmėsi šios įmonės pavyzdžiu. Bendrovėje paskaičuota, kad per metus 1500 kv.m ploto jos patalpoms apšildyti reikia maždaug šimto kubinių metrų beržinių malkų. Jos kainuotų per metus 100000 litų, tačiau centralizuotas šildymas apytikriai 4,7 karto brangesnis.
„Maži miesteliai savo ūkį susitvarkė. Kaunas ir Vilnius, net nerandu tinkamų žodžių, - specifiniai miestai. Ir aš netikiu, kad po Kauno termofikacijos elektrinės akcijų pardavimo kitam pirkėjui atsiras jam konkurentų. Jeigu tas pats „Gazpromas“ pereis prie biokuro, tai jo pagamintos šilumos kainos bus, manyčiau, panašios, - tokios, kaip dabar, o gal dar didesnės.
Mes imamės agituoti už biokurą - organizuosim parodą, tai žmonės galės matyti, kaip XIX amžiaus pirmoje pusėje buvo ruošiamos malkos elektrinės fone. Gal aktyviau visi kovosim ir nebūsim prievarta laikomi centralizuoto šildymo įkaitais“, - teigė pramonininkų organizacijos vadovas J. Guzavičius.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis ta proga pažymėjo, jog valstybės teisės aktuose nurodyta galimybė vartotojui atsijungti nuo centralizuoto šildymo. Tokius vartotojų pageidavimus apsvarsto savivaldybėje sudaryta komisija. Ji, beje, remiasi teisės aktų nurodymu: atsijungti galima, jei dėl to kiti nepatirs nuostolių.
Galima spėti, kad centralizuotai besišildančiai įmonei nustojus būti šilumininkų kliente, nuostolių pirmiausia jie ir patirs, praradę dalį pastovių pajamų. O kai įmonė - savivaldybės, tai išėjimas iš sistemos tampa labiau teoriniu, nei praktiniu?
Pasak valdžios atstovo - Kauno miesto tarybos nario Vyganto Gudėno, prieš dešimtmetį elektrinę parduodant sudarytos sutartys ir prisiimti įsipareigojimai kone visą miestui reikalingą šilumą pirkti tik iš „Gazpromo“ valdomos elektrinės, atgrasė nuo Kauno bent kokius investuotojus į energetiką.
Nieko konkretaus nenuveikė ir savivaldybė, kad padėtis pasikeistų.
„Per tiek metų turim tik vieną įmonę, kuri gali tiekti šilumą, nors mieste, įvairiuose Kauno rajonuose, yra senų pramoninių katilinių. Į jas investavus, renovavus, pritaikius biokurui, tos katilinės galėtų nors dalį greta jų esančių statinių kvartalų apšildyti.
Reikalai iš esmės nepajudėjo ir įgyvendinant Petrašiūnų elektrinės projektą. „Lietuvos energija“ siūlėsi investuoti, kelerius metus skaičiavo, žadėjo ir suvedžiojo miestą. Dabar viską palieka, jau sako: „mes einam į Ignaliną, atominė elektrinė - svarbiausia“. Sutinku, bet kauniečiams nuo to nešilčiau ir nepigiau. Tuo tarpu Kauno rajonas kiekvienoj gyvenvietėj turi po biokatilą. Kauno miesto savivaldybei pavaldi „Kauno energija“, kuri savo rankose laiko daugybę turto, nors dalies jo nenaudoja, nežinia kodėl vangiai kruta decentralizacijos kryptimi“, - savo nuomonę Verslo tarybos posėdyje dėstė politikas V. Gudėnas.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas šios tarybos nariams priminė, kaip vasarą klostėsi įvykiai, po to, kai buvo gautas ne Lietuvoje registruotos įmonės prašymas pritarti jos apsisprendimui iš „Gazpromo“ įsigyti Kauno termofikacinės elektrinės akcijas.
Meras prasitarė, jog prieš dešimtmetį su“Gazpromu“ sudaryta „Kauno energijos“ sutartis daro labai didelę įtaką viso miesto gyvenimui, daugiausiai, - neigiamai. „Gazpromas“ tuomet už elektrinę savivaldybei sumokėjo tik vos daugiau nei šimtą milijonų, nes buvo žadėtos investicijos, ženklus šilumos atipiginimas. Deja, pažadai subliuško. Dabar „Gazpromas“ traukiasi, ateina kitas elektrinės savininkas. Jis irgi žada investuoti.
„Mums svarbu, kad Kauno rinka būtų atverta, kad neliktų šilumos gamybos monopolio. Todėl ir derėjomės, kad iš naujos sutarties būtų išbrauktas Kauno įsipareigojimas būtinai pirkti tam tikrą kiekį šilumos, pagamintos termofikacinėje elektrinėje - pusę tiek, kiek reikia miestui.
Manome, kad „Kauno energijos“ valdyba, nelaukusi akcininkų (savivaldybės) sprendimo, paskubėjo pritarti elektrinės akcijų pardavimui. Nes buvo galima išsiderėti miestui naudingesnes sąlygas. Situacija kiek pasikeitė, kai sušaukėme neeilinį Kauno miesto tarybos posėdį. Tačiau mes greičiausiai neatsiimsim iš teismo pareiškimo, kuriuo apskundėme „Kauno energijos“ valdybos sprendimą. Turi valdybos nariai prisiimti atsakomybę už savo sprendimus“, - verslo atstovams aiškino miesto savivaldybės vadovas.
A. Kupčinskas neslėpė, jog valdančiajai Kauno tarybos koalicijai norisi tvirtesnės valios ir miesto taryboje, ir supratimo, koks strategiškai svarbus elektrinės akcijų perėjimo į kitas rankas klausimas. Svarbus, aišku, pačios „Kauno energijos“ požiūris.
„Deja, reikia pripažinti, kad „Kauno energijos“ valdybai pritrūko principingumo. Su šios bendrovės akcininke - savivaldybe - nesuderintose sutartyse buvo paliktas „Kauno energijos“ įsipareigojimas pirkti pusę jai reikalingos šilumos iš tos pačios elektrinės. Šiandien vyksta derybos, kad būtų pasirašyti susitarimai, kur liktų tik elektrinės įsipareigojimas patiekti tokį kiekį šilumos.
Tenka konstatuoti, jog ir pati savivaldybės įmonė - „Kauno energija“ - nesukūrė per dešimtį pastarųjų metų jokių prielaidų ateiti į Kauną kitiems investuotojams. Tai, žinoma, buvo labai naudinga „Gazpromui.
Ne tik ta akcijų pardavimo istorija, bet ir daugiau kitų argumentų įrodo, jog yra pagrindas keisti ir bendrovės valdybą, ir stebėtojų tarybą“, - pripažino meras.
Pramonininkų nuomone, seniai reikėjo pareikalauti „Kauno energijos“ vadovų atsakomybės už tai, kas turėjo būti padaryta, bet neatlikta.
„Kai bus leista ir įmonėms, ir gyventojams patalpas atjungti nuo centralizuoto šildymo, kai atsiras konkurentai, šilumininkai „sės ant ledo“ ir neturės kur dingti, tada šilumos kainas bus priversti mažinti“, - sakė UAB „Laktopolis“ direktorius Zenonas Skibiniauskas. Panašiai kalbėjo UAB „Pakaita“ generalinis direktorius Algimantas Svilainis.
ELTA primena: rugsėjo 28 dieną šaukiamas „Kauno energijos“ akcininkų susirinkimas, kuriame greta kitų bus sprendžiamas ir klausimas dėl stebėtojų tarybos atšaukimo bei naujos sudarymo. Nauja stebėtojų taryba vėliau turėtų pakeisti įmonės valdybą.
Verslo tarybos pirmininko - Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Benjamino Žemaičio (jis - UAB „Novameta“ valdybos pirmininkas) pasiūlymu, taryba netrukus išsamiai apsvarstys klausimą dėl galimybės šilumos vartotojui nebebūti centralizuotos sistemos „įkaitu“ ir formuluos siūlymą Seimui, kaip keisti atitinkamą įstatymą.
