Nuo šių metų rugsėjo pirmos visoje Europos Sąjungoje (ES) tapo nelegalu importuoti ir gaminti kaitinamąsias elektros lemputes. Kaitinamųjų lempučių išnaikinimo projektas liūdina vartotojus ir dalį aplinkosaugininkų, tačiau ES biurokratams tai – tik mažas žingsnelis kelyje į visišką mūsų buities kontroliavimą, praneša tinklapis spiegel.de.
Bandė pergudrauti sistemą
Su kaitinamųjų lempučių panaikinimu taikstėsi ne visi – buvo ir tokių išradingų verslininkų, kurie teisme bandė įrodyti, kad šios lemputės yra skirtos visai ne šviesai, o namų šildymui.
Iš priekio daiktas, kurį į teismo salę atnešė gudragalviai verslininkai, atrodė kaip paprastas elektrinis radiatorius ir tik jį apsukus paaiškėjo, kuo jis ypatingas – kitoje „radiatoriaus“ pusėje buvo sudėtos 100 W galingumo kaitinamosios elektros lemputės. Įjungtos lemputės kaitino metalines plokšteles - taip veikė šis keistas šildytuvas.
Tokiu būdu Vokietijos įmonė „Electric Resistance Society“ bandė apeiti ES draudimus importuoti galingas kaitinamąsias lemputes – įmonės advokatai argumentavo, kad 100 W lemputės gali būti naudojamos ir kaip nedideli šildymo įtaisai namų ūkyje.
Vis dėlto Vokietijos teisėjų tai neįtikino ir jie uždraudė įmonės vadovams Siegfriedui Rotthauseriui ir Rudolfui Hannotui importuoti kaitinamąsias lemputes iš Kinijos įmantriu pavadinimu „Heatballs“. Nors ir neva skirtos šildymui, technologiniu požiūriu jos buvo paprasčiausios 100 W lemputės, kurios ES uždraustos jau nuo 2009 metų.
Pagrindinė priežastis, kodėl buvo atsisakyta kaitinamųjų lempučių – jos iššvaisto 95 proc. energijos, kuri virsta ne malonia gelsva šviesa, o pirštus svilinančiu karščiu. Kadangi ES stengiasi atitikti įvairius klimato taršos mažinimo ir elektros energijos taupymo planus, įvairios komisijos jau seniai negalėjo pakęsti tokių neefektyvių energijos rijikų, kaip jau gerokai per šimtmetį persiritusios kaitinamosios lemputės.
Rugsėjo 1-oji – mokslo ir lempučių naikinimo šventė
Nuo 2009 metų kasmet rugsėjo 1-ąją buvo sustabdoma vis silpnesnių kaitinamųjų lempučių gamyba ir importas. Palaipsniui dingo 100, 75, 60 vatų galingumo lemputės – kol šiemet jos buvo uždraustos išvis. Taip po truputį kaitinamųjų lempučių šviesa išnyks iš europiečių namų, nors jie to nei prašė, nei norėjo.
Dėl lempučių revoliucijos galima kaltinti (ar girti - priklauso nuo požiūrio) vokietį politiką Sigmarą Gabrielį, kuris 2007 metais pasiūlė Europai pasekti Australijos, kuri jau buvo perėjusi prie energiją taupančių lempučių, pavyzdžiu.
Taupyti pasiūlęs politikas priklausė didžiausiai Vokietijos partijai, o pastaroji šalis kaip tik buvo perėmusi vadovavimą ES, taigi jo balsas buvo gerai išgirstas.
„Europa negali ilgiau leisti sau prabangos naudoti 5 proc. energijos naudojančius produktus, tokius kaip kaitinamosios elektros lemputės“, - pareiškė S. Gabrielis ir pasiūlė panaudoti dar 2005 metais priimtus aplinkosaugos nutarimus kaip pagrindą uždrausti kaitinamosioms elektros lemputėms. Iki 2020 metų įsipareigojusi sumažinti aplinkos taršą 20 proc., ES džiugiai sutiko pasiūlymą, kuris leido pasiekti gerų rezultatų greitai ir be didelių pastangų.
Sprendimas tiko visiems – pramonė galėjo pagaliau parduoti brangias ir prastai perkamas energiją taupančias lemputes, o politikai ir aplinkosaugininkai - pasveikinti vienas kitą su dar viena pergale kovojant su pasauliniu atšilimu.
Tačiau būtent aplinkosaugininkai gali greitai pakeisti savo nuomonę – ypač jei lemputėse naudojamas švinas užterš gamtą taip, kad maža nepasirodys.
Taupiosios lemputės aplinkai kenkia labiau nei kaitinamosios?
Nors net tokie aplinkosaugos banginiai, kaip „Greenpeace“, pritaria taupiosioms lemputėms, yra ir kitaip manančių specialistų. Chemikas Michaelis Braungartas tikina, kad taupiosios elektros lemputės yra „nusikaltimas prieš gamtą“ dėl jose esančio švino.
2010 metais buvo ištirta, kad jei sudūžta taupioji elektros lemputė, užtenka gerai išvėdinti patalpas ir pavojaus nelieka. Tačiau reikia nepamiršti, kad perdegus tokiai lemputei, ji būna išmetama į šiukšlyną, o ten švinas gali patekti tiek į dirvožemį, tiek į geriamąjį vandenį ir sėkmingai nuodyti aplinką.
Švinui patekus į vandenį, galima apsinuodyti juo tiesiogiai – maudantis, geriant, arba netiesiogiai - valgant šiuo vandeniu palaistytus augalus, jame gyvenusias žuvis.
Apsinuodijus švinu pradeda niežtėti odą, ji lupasi, gali prasidėti galūnių tinimas. Ilgą laiką gaunant šio cheminio elemento, jis gali sukelti įvairias lėtines ligas, neurologinius simptomus, pakenkti plaukams, nagams, dantims – panašų poveikį patiria aukštas radiacijos dozes gaunantys žmonės.
Biurokratų pergalė prieš politikus
Europos Parlamento (EP) narys Holgeris Krameris mano, kad kaitinamųjų lempučių panaikinimo reforma yra visiška nesėkmė. „Biurokratų diktatūra vis labiau įsigali“, - sako H. Krameris.
Politikas žino, ką sako, nes jis priklauso Energijos komitetui, kurio tikslas - kuo daugiau produktų paversti taupančiais energiją. Artimiausiuose planuose – didinti dulkių siurblių efektyvumą, uždrausti pernelyg ilgai naudoti funkciją „išlaikyti šiltą“ kavos aparatuose, dušuose įsukti vandenį taupančias galvutes, o skalbimo miltelius naudoti tokius, kurie būtų veiksmingi net 20 laipsnių temperatūroje.
Viskas - nuo radiatorių ir viryklių iki langų ir vėdinimo sistemų - yra testuojama ir „efektyvinama“ įvairių biurokratų. Vienas iš naujausių jų pasiekimų – šaldytuvuose įdiegti pypsėjimo aparatą, kuris pradeda leisti garsą, kai durelės pernelyg ilgai neuždaromos.
Skeptikai karčiai juokauja, kad greit iš valdžios ateis ir nurodymai, kokio karštumo vandeniu praustis ir kaip smarkiai galima apkepinti pusryčių skrebutį.
Įdomiausia tai, kad kiekvienas Energijos komiteto sprendimas ilgainiui tampa norma, nebent jam masiškai pasipriešintų visas EP ir Europos Komisija. H. Krameris mano, kad tai reiškia politikų pralaimėjimą biurokratams. „Nei taryba, nei parlamentas neturi tiek jėgų, kad galėtų pasipriešinti biurokratų galiai“, - sako jis.
