ES valstybės turės kasmet renovuoti 3 proc. viso jų centrinei valdžiai priklausančių ir jos naudojamų šildomų ir vėsinamų pastatų patalpų ploto. Tai bus taikoma pastatams, kurių bendras naudingas plotas yra daugiau kaip 500 kvadratinių metrų, o nuo 2015 m. liepos - daugiau kaip 250 kvadratinių metrų. Valstybės galės netaikyti šio reikalavimo aplinkosaugos ar istorinės vertės pastatams, taip pat karinės ar religinės paskirties statiniams. Jos galės pasirinkti ir alternatyvius būdus sutaupyti tokiam pačiam kiekiui energijos, pavyzdžiui, apmokestinti taršą, suteikti mokesčių lengvatas ar kitaip skatinti energiją taupančias technologijas, taip pat nustatyti griežtesnius standartus ar ženklinimo reikalavimus negu privalomi ES.
ES šalys turės numatyti schemą, pagal kurią energijos paskirstymo ir mažmeninio pardavimo įmonės būtų įpareigotos iki 2020 m. pabaigos kasmet sutaupyti bent 1,5 proc. per metus galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, skaičiuojant 2010-2012 m. vidurkį. Jį skaičiuojant gali būti neįtraukiamas transportui sunaudojamas parduotos energijos kiekis, taip pat priskaičiuojamas sutaupymas energijos transformavimo ir perdavimo srityse.
Visose didelėse įmonėse kas ketverius metus kvalifikuoti ir akredituoti ekspertai turės atlikti energijos vartojimo auditą.
Direktyvai pritarė 632 EP nariai, nepritarė 25, o susilaikė 19. Ji įsigalios dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiame leidinyje, o ES valstybės turės per 18 mėnesių ją perkelti į savo teisę.
„Šis teisės aktas ypač svarbus ne tik siekiant energetinio saugumo ir klimato kaitos tikslų. Jis iš esmės paskatins ekonomikos augimą ir leis sukurti darbo vietų. O svarbiausia - jis sumažins reikšmingą ir tebedidėjančią mūsų priklausomybę nuo energijos importo, kuris pernai ES siekė 488 mlrd. eurų arba 3,9 proc. BVP“, - pažymėjo EP pranešėjas Claude Turmes.
