Toks nematomumas, nors ir neerzina kaimynų kaip atliekų deginimas ar vėjo jėgainių mirgėjimas, sukelia savų rūpesčių. „Geoterma“ jau ne pirmus metus yra bandoma atsikratyti – šiuo metu 76,56 proc. „Geotermos“ akcijų priklauso valstybiniam turto fondui, kurio pagrindinė užduotis – rasti privatų pirkėją šiai įmonei.
Pelninga veikla ir „Geotermoje“ atliekami strategiškai svarbūs tyrimai (tai vienintelė tokio tipo jėgainė Baltijos šalyse. - Red.), atrodo, nėra pakankamai svarūs argumentai pasilikti įmonę. E. Paplauskas prisimena, kad 2009 metais bendrovė uždirbo 1,5 mln. litų, tačiau juos teko panaudoti 20 metų senumo skolai apmokėti. Taip kol kas ir gyvena 18 „Geotermos“ darbuotojų – nežinioje ir mokėdami senas skolas.
„Geotermos“ istorijoje – bėdų virtinė
„Įsivaizduokite, kas būtų, jei į džiungles išmestume vaiką. Vienas kitas Mauglis išauga, bet tai retas atvejis“, - vaizdžiai sunkią įmonės veiklos pradžią apibūdina E. Paplauskas. 1991 metais registruota įmonė turėjo iškart pasiimti Pasaulio banko paskolą veiklai pradėti, jai reikėjo kovoti su nepatogiais įstatymais.
Nors šiluma iš „Geotermos“ Klaipėdai pradėta tiekti 2001 metais, tačiau kainodaros gairės buvo parengtos tik 2003 metais, o galutinai įstatymai sutvarkyti tik 2010 metais. „Dėl vieno netinkamo žodžio pusę metų dirbome nuostolingai“, - karčiai 2010 metų pradžią prisimena E. Paplauskas.
Su pertrauka, atsiradusia dėl sistemos gedimo, „Geoterma“ dirba nuo 2001 metų. Vienu metu veiklą teko stabdyti dėl to paties šilumą duodančio geoterminio vandens. Kadangi jo druskingumas ir ištirpusių mineralų kiekis yra itin didelis – per 90 gramų litre – vamzdžiuose per porą metų susidarė gipso kristalai. Užsikimšus vamzdžiams, teko juos pjaustyti ir valyti mechaniniu būdu. Šiuo metu problema yra sprendžiama naudojant chemines priemones.
„Per metus pagaminame apie 100 tūkst. MW šiluminės energijos. Apie 30 proc. tos šilumos sudaro grynai geoterminė šiluma. Kitą dalį šilumos išgauname degindami gamtines dujas. Ateityje planuojame dujų katilus pakeisti biokuru“, - ateities planus atskleidžia E. Paplauskas.
Vasaros metu „Geoterma“ tiekia maždaug pusę reikalingos šilumos karšto vandens paruošimui Klaipėdai, nors kartais, kai yra poreikis, perima viso vandens šildymą į savo rankas. Iš „Klaipėdos energijos“ už 1 kW šilumos jėgainė gauna 18 centų – tai yra 20 proc. daugiau nei įmonėje pagaminamos šilumos savikaina.
Tai reiškia, kad bendrovė nuolat duoda 20 proc. pelną, kuris gali dar labiau išaugti perėjus prie biokuro. Tačiau tai nepakeitė valstybės planų atsikratyti „Geotermos“, nors 2011 metais šios ir kitų pelningų įmonių svarbą pabrėžė šalies vadovė.
„Efektyvus valstybės turto valdymas yra tarp svarbiausių uždavinių, kuriuos keliu Vyriausybei. Turėdami pelningai dirbančias valstybės įmones gausime daugiau pajamų į biudžetą ir nereikės įvedinėti naujų mokesčių, kurių našta ir taip slegia verslą bei šalies žmones“, - teigė Dalia Grybauskaitė.
2007 metais tik dėl tuomečio šalies prezidento Valdo Adamkaus įsikišimo „Geoterma“ nebuvo privatizuota pirmą sykį. Dabar darbuotojai tikisi ir D. Grybauskaitės pagalbos, tačiau pripažįsta, kad nuolatinė vadovų kaita juos jau išvargino („Geoterma“ anksčiau priklausė Ūkio ir Finansų ministerijoms).
„Kai yra toks nuolatinis valdžios keitimasis, daug naudos nematau. Didžiąją dalį „Geotermos“ veiksmų valdo valdyba, bet kai keičiasi prižiūrėtojai, sunku pakeisti valdybą ir priimti sprendimus. Privatus asmuo ar įmonė viską išspręstų kur kas greičiau, bet nemanau, kad tie veiksmai atitiktų Lietuvos interesus“, - abejoja E. Paplauskas.
Tiesa, kol kas valstybės turto fondas nėra nei radęs „Geotermos“ pirkėjo, nei parinkęs privatizavimo būdo. Kadangi Vyriausybė gali panaikinti objektą iš privatizavimo sąrašo, galima tikėtis, kad sulaukus visuomenės prieštaravimo, projektas dar gali būti išgelbėtas.
Geoterminės energijos ateitis Lietuvoje ir pasaulyje
Geoterminės jėgainės veikimo principas – pakelti karštą vandenį iš žemės gelmių („Geoterma“ jį ima iš 1,1-1,2 km gylio) ir, išgavus iš jo šilumą, grąžinti jį atgal į žemės gelmes. Paimamas 38 laipsnių šilumos vanduo iš jėgainės išteka gerokai atvėsęs – vos 10 laipsnių šilumos.
Susidaręs temperatūrų skirtumas šildo vandenį iš šilumos tinklų. „Geotermoje“ dirbantys inžinieriai tikisi, kad sluoksnis, iš kurio imamas vanduo, neatvės dar bent 25 metus. Jei jėgainė veiks visus tuos metus, Klaipėdai ji suteiks nemažą kiekį „švarios“ šilumos.
Tuo tarpu privatūs gyventojai ir įmonės nesistengia pasiekti 1 kilometro gylio – geotermine energija namui apšildyti užtenka 20, 5 ar net pusantro metro gylio gręžinio.
„Žemės šilumą galima paimti ir iš 10-20 metrų gylio gręžinukų, tiek namų, tiek didelių objektų apšildymui. Jei nori šilumos 4 kW, tai sumoki elektros tinklams už 1 kW. Tai yra nemaža nauda žmogui“, - tvirtina Vilniaus universiteto profesorius Saulius Šliaupa.
Nors investicijos į tokius gręžinius yra nemažos, vėliau bent 30 metai galima užmiršti sąskaitas už šildymą. „30 metų geoterminės jėgainės dirba be problemų. Tačiau Lietuvoje yra maždaug 40 tuo užsiimančių firmų ir tik ketvirtadalis dirba normaliai. Nusiperki pigiau ir tuomet žiūri, kad tai vamzdis blogai susuktas, tai dar kas“, - apie galimas problemas pasakoja S. Šliaupa.
Net ir be valstybės paramos Lietuvoje jau yra nemažai tiek gyvenamųjų namų, tiek kitų pastatų, kuriuos šildo žemės gelmių vanduo. Vienas iš jų – Vilniuje esanti Šv. Petro ir šv. Povilo bažnyčia.
„Galima sakyti, kad tai labai įdomi sąjunga – vadinamojo pragaro gelmių karštis apšildo Dievo namus“ , - pokštauja smagiai nusiteikęs profesorius.
