„Grūdų verslo įmonės, visą vasarą masinėse informavimo priemonėse priekaištavusios dėl neva netinkamo bendrovės pasiruošimo vežti grūdus, panašu, pačios neatliko namų darbų (...), o mes patiriame nuostolius“, - teigiama bendrovės išplatintame pranešime.
„Lietuvos geležinkeliai“ tvirtina, jog rugpjūčio 22 d. Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir augintojų asociacijų vadovai bei Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovai, buvo konstatuota, kad grūdvežių trūkumo nėra, o pagrindinė problema - grūdų sandėliavimo plotų trūkumas, kadangi elevatorių ir Klaipėdos krovos kompanijų talpos yra užpildytos.
„Šiuo metu grūdų pervežimams yra naudojama daugiau nei 1 tūkst. 600 grūdvežių. Tai net 60 proc. viršija šiemet dar prieš grūdų vežimo sezoną perdirbėjų prašytą 1 tūkst. vagonų kiekį. Akivaizdu, kad grūdų išvežimo problema - ne vagonų skaičiuje. Rugpjūčio viduryje vidutiniškai pervežimams naudoti 1 tūkst. 400 grūdvežių, tuomet sandėliais paverstų ir stovinčių vagonų vidutiniškai buvo apie 250. Dabar, kai grūdų vežimui skirta 1 tūkst. 600 vagonų, sandėliais paverstų vagonų skaičius pasiekė 600“, - informuoja bendrovė.
Jos teigimu, rugsėjo 1 d. neiškrauti stovėjo 507, rugsėjo 2 d. - 607, rugsėjo 3 d. - 546, rugsėjo 4 d. - 584, o rugsėjo 5 d. - jau 650 vagonų.
Primename, jog šiemet grūdų derlius siekia rekordines aukštumas - 4 mln. tonų.
„Lietuvos geležinkeliai“ yra parengę bendradarbiavimo sutarčių projektus, tačiau grūdų pervežėjai tuo esą nesidomi. Be to, bendrovė rugpjūčio 20 d. teigė, jog „siaura vieta“ tampa Klaipėdos uostas, nes jis nebespėtų iškrauti vagonų, jeigu jų stipriai padaugėtų.
Sutarčių projektus penkiolikai Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijai priklausančių įmonių „Lietuvos geležinkeliai“ išsiuntė jau rugpjūčio 2-6 dienomis, siekdama užtikrinti efektyvų grūdvežių parko panaudojimą ir taip kuo labiau sumažinti grūdų išvežimo sąnaudas.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Alberto Šimėno teigimu, sutarties projekte numatyti abiejų šalių įsipareigojimai bei atsakomybė.
„Tačiau iki šios dienos vienintelė AB „Jonavos grūdai“ pareiškė pageidavimą sudaryti šią sutartį. Likusios įmonės nepateikė jokių atsakymų, pastabų ar pasiūlymų. Tokia grūdininkų nuostata rodo, kad papildomų garantijų iš bendrovės dėl grūdų išvežimo nereikia ir kad esamos sąlygos juos tenkina“, - teigė jis.
