„Geotermai“ nepadėjo nei tuometinio šalies vadovo Valdo Adamkaus rūpestis, nei pernai dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės išsakyta pozicija, kad ši įmonė yra geras pavyzdys, kaip remiantis mokslo tyrimais galima pasitelkti geoterminį vandenį ir spręsti šildymo problemas. Jos nuomone, Vyriausybės uždavinys yra surasti tinkamiausią bendrovės valdymo modelį, kuris padėtų suderinti du tikslus - plėsti alternatyviuosius energijos šaltinius ir užtikrinti jų ekonominį naudingumą.
Atsainiai į šią bendrovę pagrindinės jos akcininkės Ūkio, o vėliau - Energetikos, ministerija žvelgė nuo pat „Geotermos“ ūkinės veiklos pradžios.
Pasak laikinai bendrovės direktoriaus pareigas einančio Edmundo Paplausko, šiuo metu už kilovatvalandę „Geotermos“ patiektos šilumos energijos AB „Klaipėdos energija“ moka 18 centų - tai 20 proc. pigiau, nei pačios „Klaipėdos energijos“ pagamintos šilumos energijos savikaina.
Tačiau „atominės elektrinės ministru“ vadinamas Arvydas Sekmokas negirdi oponentų argumentų. Jis neįsiklausė ir į Prezidentės D. Grybauskaitės nuomonę - 2011 m. liepą „Vakarų ekspresui“ duotame interviu Prezidentė akcentavo, kad svarbūs energetiniai objektai turi likti valstybės rankose.
„Efektyvus valstybės turto valdymas yra tarp svarbiausių uždavinių, kuriuos keliu Vyriausybei. Turėdami pelningai dirbančias valstybės įmones gausime daugiau pajamų į biudžetą ir nereikės įvedinėti naujų mokesčių, kurių našta ir taip slegia verslą bei šalies žmones“, - teigė D. Grybauskaitė.
Lietuvoje tapo įprasta, kad nusprendus privatizuoti valstybės valdytą įmonę pirkėjas būna iš anksto žinomas. Prieš metus į privatizuojamų įmonių sąrašą įtrauktą 77 proc. UAB „Geoterma“ akcijų paketą šiuo metu valdo Valstybės turto fondas (VTF). Šios įmonės atstovai teigia, kad pirkėjas šiuo metu nėra žinomas.
