„Technologinių procesų efektyvus valdymas, puiki specialistų kvalifikacija bei jų operatyvumas tiesioginiame darbe – tai yra vieni svarbiausių faktorių, leidžiančių siekti užsibrėžtų tikslų ir didėjančių pajamų rezervų. Mūsų bendrovė kryptingai siekia maksimaliai išgauti ekonominę naudą iš visų įmonėje esančių veiklos barų, todėl praėjusiais metais pasiteisinęs išvalytų tamsiųjų naftos produktų pardavimo modelis buvo įgyvendintas ir šiais metais“, - sakė AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Pasak bendrovės vadovo, tik prieš metus „Klaipėdos naftoje“ pradėta dirbti dėl lijalinių vandenų išvalymo iki tokio lygmens, kad būtų juos galima realizuoti, kaip tamsųjį naftos produktą, atitinkantį prekiniam mazutui taikomus kokybinius reikalavimus.
Pažymėtina, jog bendrovė priima balastinius ir lijalinius vandenis, užterštus naftos produktais, iš į Klaipėdos uosto bendroves atplaukiančių laivų ir juos nukreipia į turimus valymo įrenginius. Pastaruosius sudaro: pirminiai valymo įrenginiai, nuotekų kaupimo talpyklos, mechaninio valymo bei biologinio valymo įrenginiai. Po visų atliktų valymo stadijų naftos produktai yra atskiriami nuo lijalinių vandenų ir yra grąžinami tolimesniam perdirbimui, kurio metu „Klaipėdos nafta“ pagamina prekinį produktą.
Bendrovėje esantys valymo įrenginiai atitinka pačius aukščiausius ekologinius standartus ir į jūrą yra išleidžiamame vandenyje pavojingų teršalų kiekis yra 5 kartus mažesnis nei numato standartai.
Per metus „Klaipėdos nafta“ surenka ir išvalo apie 10 000 tonų lijalinių vandenų.
Valstybei priklauso 72,32 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų.
