Pasirodo, kad lėktuvui nusileidus ploja net du trečdaliai lietuvių. Dažniau
aplodismentais skrydžio pabaigą palydi pigių skrydžių bendrovių
keleiviai, tie, kurie gyvena mažesniuose miesteliuose, taip pat – jaunimas.
Tai parodė kelionių agentūros „BPC Travel“ užsakymu atlikta keliautojų
apklausa.
Ploja po sudėtingo skrydžio
Kartais tvirtinama, jog ploti nusileidus lėktuvui labiau linkę
posovietinių šalių gyventojai, o likęs pasaulis santūresnis orlaiviui
pasiekus žemę. Tačiau plojimai kartais skamba ir Italijoje, ir
Didžiojoje Britanijoje, Azijoje ar Pietų Amerikoje.
Vakarų europiečiai dažniau linkę ploti tais atvejais, kai skrydis buvo
sudėtingas, tad pilotui teko gerokai paplušėti, kad visi saugiai
nusileistų ant žemės.
Anot vienos amerikiečių apklausos, dažnesnė už plojimus yra mintis:
„Ačiū Dievui, nusileidome.“
Tiek Lietuvoje, tiek svetur plojimai dažniau skamba skrendant užsakomaisiais
skrydžiais.
Bent kartą plojo 50 proc. pastaraisiais metais atostogauti skridusių
lietuvių, o tų, kurie skrido verslo reikalais, plojo vos 23
procentai.
Maloniau išgirsti padėką žodžiu
„Leidžiantis lėktuvui garsas būna didelis, tad mes, pilotai, gaila nieko
negirdime“, – nenorėdamas nuvilti keleivių prisipažino „Small Planet Airlines“ pilotas Donatas Latvėnas.
Apie plojimus jam ir kolegoms pasako tik salone dirbantys palydovai.
Ar malonu išgirsti, kad keleiviai šitaip pasveikino sėkmingai lėktuvą
nutupdžiusį pilotą? „Maloniau, kai išlipdami patys padėkoja žodžiu“, -
sakė D. Latvėnas.
Tačiau jis pripažino, kad keleiviams skristi lėktuvu – ne tas pat, kas
patiems vairuoti automobilį, tad ir emocijos, lydimos plojimų,
suprantamos.
„Manau, kad dažniausiai plojama todėl, kad lėktuvas nusileido saugiai.
Užsakomuosiuose skrydžiuose, kuriais dažniausiai keliaujama
atostogauti, yra dar viena priežastis: žmogus suvokia, jog atostogos
pagaliau prasidėjo“, – kalbėjo užsakomųjų skrydžių bendrovės pilotas.
Tiesa, D.Latvėnas įspėjo: ploti derėtų tik tuomet, kai orlaivis jau
išsukęs iš leidimosi tako. O aplodismentai dažniausiai ima
griaudėti orlaiviui vos palietus žemę ir dideliu greičiu riedant
leidimosi taku. Tuomet dar tikrai būna pavojų.
Savaime suprantamas dalykas
Apklausos duomenimis, iš visų pastaraisiais metais skridusių lietuvių 67
proc. nusileidus lėktuvui plojo. Didžioji dalis – 77 proc. – šitaip
išreiškia padėką įgulai už sėkmingą skrydį ir laiko tai savaime
suprantamu dalyku.
Penktadalis bendrovės „Berent“ apklaustų žmonių teigė, kad plodami prisitaiko
prie kitų plojančių keleivių.
Anot kelionių agentūros „BPC Travel“ generalinio direktoriaus Gvido
Aukštuolio, oro bendrovių „Lufthansa“, SAS, „Finnair“ skrydžius
besirenkantys klientai neploja arba ploja labai retai, o
skrendantys oro linijomis „Wizzair“ ar „Ryanair“ tai daro dažnai.
Prisitaiko prie daugumos
Apklausos rezultatų duomenimis, pastaraisiais metais 24 proc. skridusių
lietuvių nusileidus lėktuvui plojo visada, 43 proc. yra bent kartą
ploję, 17 proc. visų keliaujančių respondentų lėktuvui
nusileidus įprastai rankomis neploja, o 16 proc. neploja niekada.
Ne visi lėktuvais keliaujantys lietuviai
plojimus vertina teigiamai. 20 proc. mano, kad plojimai
lėktuve yra tiesiog noras prisitaikyti prie daugumos. Taip mano ir
14 proc. plojančių asmenų.
Su teiginiu, kad lėktuvui nusileidus ploja tik nesuprantantys, kad
pilotas plojimų negirdi, sutiko 8 proc. visų apklaustųjų, o tarp jų – 2
proc. lėktuvuose plojančių keleivių. 3 proc. nuomone, ploti
lėktuve yra nemandagu ir netinkama, 8 proc. keleivių plojimai
nepatinka.
Tyrimų bendrovės „Berent“ projektų direktoriaus Juliaus Nevieros
teigimu, plojimus lėktuvuose keliautojai panašiai vertina nepaisant jų
pajamų, šeiminės padėties ar lyties.
Tiesa, pasak J.Nevieros, lėktuvuose šiek tiek dažniau ploja jaunesni
keliautojai ir keliautojai iš mažų mūsų šalies gyvenviečių.
