Tačiau nepaisant šių minusų ir kaimuose sklindančių šiurpių legendų apie šalia vėjo jėgainių gimstančius dvigalvius veršiukus, vėjo jėgainių entuziastų vis atsiranda. Ar jie tiesiog vėjo pamušalai, kuriems nerūpi, kur atsidurs jų investicija, ar viską apskaičiavę profesionalai?
Viso vėjo neišnaudoja
Visų pirma, galima patikinti skaitytojus – vietos užteks visiems vėjo energijos entuziastams. Vėjo elektrinių asociacijos duomenimis, Lietuvos vėjo galios potencialas viršija 1 tūkst. MW, o visos iki šiol pastatytos elektrinės vos siekia 170 MW.
Neišpildytos ir valstybės dar 2004 metais užbrėžtos kvotos – vėjo jėgainėms tuomet buvo skirta 250 MW.
Dar platesni horizontai atsiveria jūroje, kur ir vėjo daugiau, ir nepatenkintų kaimynų kur kas mažiau. Tačiau projektai jūroje įrengti baltais sparnais mojuojančių elektrinių miškus kol kas stringa.
Vėjo elektrinių asociacijos prezidentas Saulius Pikšrys teigia, kad taip yra dėl valdžios nesugebėjimo iki šiol parengti jūros planų, pagal kuriuos būtų galima pradėti statybas.
Sparnai sukasi, pinigėliai byra
Tačiau valstybė atlieka ir gana svarbų vaidmenį vėjo jėgainių plėtroje – kasmet nustatomos energijos supirkimo kvotos skatina įmones imti paskolas ir steigti vėjo jėgainių parkus.
Šiuo metu superkamos energijos kaina svyruoja tarp 28-36 ct už kWh, priklausomai nuo vėjo jėgainės galingumo, jos amžiaus ir bendros situacijos rinkoje.
Būtent dėl šios kainos ir dėl to, kad valstybė įsipareigoja 12 metų pirkti vėjo pripūstą energiją, ne viena įmonė nutarė taip užsidirbti.
„Populiariausia yra pasiimti paskolą, investuoti dalį savo pinigų ir pastatyti vėjo jėgainių parką. Per dvylika metų jos padės išmokėti paskolą ir palūkanas, o tuomet pradės nešti pelną“, - šiuo metu vyraujantį verslo modelį aiškino S. Pikšrys.
Įmonės stato galingas vėjo jėgaines, 1 MW jėgainę įrengti kainuoja apie 3-4 mln. litų. Maža, „vos“ milijoną kainuojanti jėgainė yra keturis kartus silpnesnė – 250 kW galios.
Namų ūkių savininkai vėjo jėgaines stato kur kas rečiau, tačiau pasitaiko pavienių entuziastų. Tuos, kurie galvoja, kad įsirengus vėjo jėgainę televizorių bus galima žiūrėti tik audros metu, tenka nuvilti – vėjo jėgainių kuriama elektra netiekiama namų ūkiui, ji patenka į bendrą Lietuvos elektros tinklą.
Taip yra dėl kelių priežasčių – visų pirma, nuolatinę elektrinės generuojamą srovę sunku pritaikyti buityje su kintamąja srove. Be to, vėjo energija yra ne itin stabili: apskaičiuota, kad sausumoje esančios vėjo jėgainės sukasi maždaug ketvirtadalį viso veikimo laiko. Jūrinės vėjo jėgainės kiek aktyvesnės – jos sparnais mojuoja apie trečdalį veikimo laiko.
Apsigimimai ir nepakeliamas triukšmas – šiuolaikinės pasakos
Teiginius, kad netoliese vėjo jėgainės esančiame ūkyje neįmanoma miegoti dėl vėjo jėgainės triukšmo, o karvės atsiveda dvigalvius veršiukus, S. Pikšrys pavadino visišku absurdu.
Anot pašnekovo, triukšmo lygis už numatytos sanitarinės zonos ribų (sanitarinėje zonoje aplink jėgainę negali būti gyvenamųjų pastatų) yra toks menkas, kad jį užgožia pašaliniai garsai.
„Vasarą jėgainės garsą užgožia žiogų čirpimas ir šunų lojimas, jau nekalbant apie gatvės triukšmą“, - tvirtino S. Pikšrys. Pašnekovas pripažino, kad pati jėgainė sukuria apie 100 dB galingumo triukšmą, tačiau tolstant nuo jėgainės garso stiprumas sparčiai slopsta.
S. Pikšrys teigė, kad visus kitus kaltinimus jau seniai paneigė Vakarų mokslininkai, jau 30 metų tiriantys jėgainių poveikį. Anot jo, nei paukščiams, nei kitiems gyvūnams vėjo jėgainės nekenkia, o tokių istorijų pasakotojai dažniausiai tikisi pasipelnyti.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga.
