„Kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Estijos svarbiausia priežastis, kaip ir anksčiau, išlieka ribotas fizinis pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos elektros sistemų.
Dėl to į Lietuvą patenka tik labai nedidelis kiekis pigesnės elektros iš Šiaurės Europos, kuris negali sumažinti didmeninės elektros kainos, susidarančios „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje“, - lrytas.lt nurodė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Raimondas Kondrotas.
Birželio viduryje Lietuvoje pradėjus veikti elektros biržai „Nord Pool Spot“, vidutinė didmeninė elektros kaina per mėnesį byvo apie 16 centų už kilovatvalandę. Tokia pati, kokia buvo ir prieš metus birželio – liepos mėnesiais, sako R. Kondrotas.
Lietuvos elektros rinkos kaina per pirmąjį „Nord Pool Spot” kainų zonos Lietuvoje mėnesį (birželio 18 – liepos 18 d.) buvo vidutiniškai 40 proc. didesnė nei Estijoje. Tai didžiausias Lietuvos ir Estijos vidutinės mėnesio kainos skirtumas nuo 2010 m., kai Baltijos šalyse pradėjo veikti „Baltpool“ „Nord Pool Spot” biržos. Aukštesnės kainos Lietuvoje priežastis – perpildyta Estijos-Latvijos jungtis, šią savaitę tvirtino Latvijos „Latvenergo“.
„Nuo birželio 18 d. „Nord Pool Spot“ skelbia tris skirtingas kainas Baltijos šalyse ir tai rodo, kad Lietuva šioje bendroje Šiaurės šalių rinkoje yra kaip uždara sala. Vienas galimų šios problemos sprendimo būdų yra įtraukti Lietuvos kainų zoną į bendrą „Nord Pool Spot” zonos rinką, tačiau tik perdavimo sistemos operatoriai sprendžia, ar rinkos modelis užtikrina geriausią kainą elektros vartotojams ir ieško sprendimų, jei rezultatas netenkina”, – teigia UAB „Latvenergo prekyba“ valdybos pirmininkas Gatis Junghanas.
