Pinigai iš Rusijos geležinkelių teka per kraujo ryšius

2012 m. liepos 26 d. 12:06
lrytas.lt
Norint įsitikinti, kad dalis Rusijos ekonomikos vis dar įklimpusi į gūdų sovietmetį, užtenka pažvelgti į Rusijos geležinkelius. Turėdama 85 tūkstančius kilometrų bėgių, milijoną darbuotojų ir 40 mlrd. JAV dolerių metinę apyvartą, ši valstybinė transporto kompanija išlieka ryškiu senosios planinės ekonomikos simboliu.
Daugiau nuotraukų (1)
Nesenai valstybinės monopolijos fronte papūtė permainų vėjas. Kremlius paskelbė, kad vienas ketvirtadalis bendrovės akcijų turi būti privatizuotas iki 2013-ųjų metų pabaigos. Tai suteikė progą giliau pažvelgti į Rusijos geležinkelių valdymą, nors kai kam tai yra labai nepageidautina.
Specialus naujienų agentūros „Reuters“ tyrimas atskleidė, jog esama glaudžių verslo ryšių tarp Rusijos geležinkelių prezidento Vladimiro Jakunino sūnaus ir verslininkų, susijusių su geležinkelių gigantu.
37-erių metų Andrejus Jakuninas, sėkmingai Londone dirbantis investicijų specialistas, siekia įgyvendinti 500 mln. JAV dolerių vertės planą - statyti viešbučius visoje Rusijoje. Žinoma, ne be tėvo vadovaujamų Rusijos geležinkelių dukterinių įmonių pagalbos.
A. Jakuninas taip pat iki šiol dalinosi biurais su privačia įmone, siekiančia Rusijos geležinkeliais gabenti milžiniškus krovinius tarp Europos ir Azijos vietoj tradiciškai naudojamų jūros kelių.
A. Jakuninas atvirai kalba apie savo verslo ryšius su Rusijos geležinkeliais ir tuose ryšiuose, pasak jo, nėra nieko neteisėto. Tačiau investuotojų pasiūlymai ir paraiškos yra tik menkos užuominos apie valstybinį traukinių monopolį.
Klausinėjamas apie kompaniją apraizgiusius ryšius V. Jakuninas nenorėjo leistis į konkrečius faktus ir pasakoti apie savo geneologinį medį.
„Tai didžiulė kultūrinė problema. Rusijos geležinkelių valdymo principai vis dar mena senus laikus, kai atskleisti kokią nors informaciją buvo šiukštu, net ir tuo atveju, jei ji vieša ir tai nekliudo kompanijos darbui. Būtų daug geriau, jei būtų parodyta ir paaiškinta, kaip kokie ryšiai veikia“, - kalbėjo Elena Panfilova, organizacijos „Transparency International“ padalinio Rusijoje vadovė.
Andrejus Jakuninas neigia, kad kilo kokių nors konfliktų sprendžiant reikalus su kompanijomis, susijusiomis su geležinkeliais. Tačiau „Reuters“ jis pripažino suprantantis įtarimus, kad jis galėjo pasinaudoti savo tėvo padėtimi.
Nors jis iš pradžių neslėpė, kad turi „tiesioginę prieigą prie antro pagal dydį žemės savininko šalyje“, vėliau A. Jakuninas ėmė aiškinti, kad dėl sudėtingų žemės nuosavybės sąlygų jo ryšiai nebuvo „tiesus kelias į dangų“.
Vyresnysis Jakuninas atsisakė dalyvauti interviu šiam straipsniui. Monopolijos pareiškime „Reuters“ žurnalistams teigiama, jog tarp Rusijos geležinkelių, taip pat žinomų kaip RŽD (Rosiskije Železnyje Dorogi), ir Andrejaus neužmegzti jokie darbiniai santykiai.
„Turint galvoje bet kokius įvardintų kompanijų finansinius interesus RŽD ir jo prezidento atžvilgiu – jie tiesiog neegzistuoja“, - buvo teigiama pareiškime.
Geležinkelių baronas
V. Putino sukurtoje Kremliaus kapitalizmo sistemoje, V. Jakuninas yra pagrindinė figūra. Jis, karinių oro pajėgų piloto sūnus, užaugo Estijoje, studijavo Sankt Peterburge ir vėliau padarė sėkmingą karjerą dėl pažinčių su įtakingais veikėjais, kurias užmezgė prieš ir po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-aisiais.
Beveik tuo pačiu metu V. Putinas grįžo iš tarnybos užsienyje, kur jis dirbo KGB agentu, ir pradėjo politiko karjerą savo gimtajame Sankt Peterburge. V. Jakuninas į senąją Rusijos sostinę taip pat atvyko kurti verslą, palikęs pareigas Sovietų Sąjungos misijoje Jungtinių Tautų organizacijoje Vienoje. Neilgai trukus du Vladimirai susipažino.
V. Putinui tampant prezidentu 2000-aisiais, V. Jakuninas pradėjo dirbti federalinėje vyriausybėje ir 2005-aisiais, po įnirtingos kovos įveikęs konkurentus, iškilo kaip Rusijos geležinkelių galva. Jis tapo vieno iš svarbiausių Rusijos ekonomikos sektoriaus vadovu. Geležinkeliai Rusijoje dar nuo J. Stalino laikų buvo pramonės sąnariai, kurių lankstumu ir tvirtybe Maskva didžiavosi.
„Ponas Putinas kartą yra minėjęs, jog norint pažinti Rusijos ekonomiką, reikia peržvelgti geležinkelių prezidento dokumentus su kasdieniais raportais apie krovinių kiekį, pristatymo vietas ir keleivių skaičių“, - V. Jakuninas išdidžiai pareiškė dienraščiui „Daily Telegraph“ lankydamasis Londone, kur jis siekė parduoti geležinkelių pasiūlytas obligacijas.
Praėjus metams po to, kai V. Jakuninas tapo vyriausiuoju Rusijos traukinių versle, jo sūnus Londone įkūrė nekilnojamojo turto fondą su iš Izraelio kilusiu investuotoju Yairu Zivu. Bendrovė ėmė kurti planus įsteigti viešbučių tinklą, skirtą verslo klientams, keliaujantiems po Rusiją. Projektas buvo nukreiptas į didžiuosius regionų centrus nuo Krasnodaro iki Chabarovsko.
2009-aisias A. Jakuninas sudarė sutartį su „Rezidor“ - įmone, turinčia ilgametę patirtį viešbučių versle. Pagal planą Andrejaus kompanija „Regional Hotel Chain“ turi įsigyti sklypus, o „Rezidor“ - valdyti viešbučius. Kartu jie planuoja įkurti 20 viešbučių, kaip teigė Andrejus savo elektroniniame laiške „Reuters“, tai turėtų būti „greita ir masyvi visą šalį apimanti plėtra“.
Andrejus sakė, kad pirmieji trys viešbučiai – Kazanėje, Astrachanėje ir Iževske – nėra susiję su RŽD. Tačiau, pasak „Rezidor“, planuojama įsteigti mažiausiai penkis kitus vietose, esančiose netoli pagrindinių traukinių stočių.
Kad įsigytų tinkamus sklypus, A. Jakunino firma vykdė „labai griežtą atranką“ rinkdamasi nekilnojamojo turto konsultantą Rusijoje. Galiausiai jie apsistojo ties „Zheldoripoteka“ - Rusijos geležinkelių dukterine įmone. Nuo tada „Zheldoripoteka“ padeda RHC gauti viešbučiams skirtus žemės plotus.
„Mes nesenai įsigijome keletą sklypų per „Zheldoripoteka“ ir jie yra šalia arba netoliese stočių svarbiausiuose miestuose“, - teigė Andrejus.
Tačiau vyras pridūrė, kad giminystės ryšiai nepalengvino įsigijimo šalyje, kur biurokratija ir korupcija bet kokių sandorių užbaigimą paverčia tikru iššūkiu.
Kas slepiasi po Jakuninų pavarde?
Vis dėlto A. Jakuninas nespjauna į šeimos ryšius ir tėvo įtaką ieškodamas investuotojų savo ambicingam viešbučių projektui.
„Jakuninas“ yra prekės ženklas“, - atvirauja per interviu „Reuters“ šių metų gegužę vakarieniaudamas madingame „Blackberry Café“ restorane Maskvos centre.
Aštri erelio akis gali išsyk pastebėti, jog jo privataus kapitalo ir nekilnojamojo turto fondo pavadinimo pirmųjų raidžių kombinacija („Venture Investment & Yield Management“) stulbinamai panašus į jo tėvo Vladimiro I. Jakunino inicialus. Taip pat galima pastebėti, kad VIYM Sankt Peterburgo kontora yra vadovaujama Andrejaus jaunėlio brolio Viktoro, kuris dirba „Gunvor“ - nafta prekiaujančioje įmonėje. Šiai įmonei vadovauja milijardierius Genadijus Timčenka, su V. Putinu draugystę užmezgęs dar praėjusio amžiaus Piteryje.
Tačiau Andrejus, sklandžiai kalbantis angliškai ir turintis prestižinį „London Business School“ magistro laipsnio verslo administravimo diplomą, paaiškino, kad vengia interesų konfliktų: „Aš turiu būti labai atsargus su pramonės šakomis, kurios mane galbūt ir domina, bet nuo kurių laikausi atokiau... nes aš nenoriu prisidaryti problemų.“
Jis taip pat sakė, kad atmetė galimybę pretenduoti į užkandinių patalpas Rusijos traukinių stotyse ir juokdamasis pridūrė: „Vis dar dėl to sielvartauju.“
Jo tėvas, garsėjantis konservatoriaus morale ir religingumu, kategoriškai neigia bet kokias asmenines sąsajas su savo sūnaus kompanija VIYM, sakydamas, kad jo inicialai „neturi jokios prasmės ir yra tik santrumpa.“
„Visos pastangos iš šių sutapimų daryti kažkokias išvadas apie ryšius su Rusijos geležinkelių vadovu jau pasiekė išsigalvojimų lygmenį“, - pridėta jo įmonės atsakyme į „Reuters“ užduotus klausimus.
Arildas Hovlandas, „Rezidor“ vadovas Rusijoje, agentūrai „Reuters“ pasakojo, kad švedų viešbučių valdytojas palaikė ryšius su Andrejumi Jakuninu dar prieš tampant partneriais su RHC ir patvirtino tikinimus, kad neturėjo jokių reikalų su jo tėvu ar Rusijos geležinkeliu.
„Suprantama, kad mes galvojome apie A. Jakunino biografiją ir mes žinome, kad jo tėvas yra aukščiausias pareigūnas Rusijos geležinkeliuose. Kita vertus, mums buvo patvirtinta, kad yra riba tarp kompanijų, valdančių viešbučius ir Rusijos geležinkelius“, - kalbėjo A. Hovlandas.
Rusijos geležinkeliai taip pat nejautė pareigos išsamiai pasiaiškinti dėl Andrejaus santykių su kompanijos dukterinėmis įmonėmis.
Išduoda bendra buveinė
Ne tik viešbučiai yra susiję su RŽD ir Andrejaus Jakunino biuru Londone. Patalpos, esančios „Marble Arch Tower“ šešioliktame aukšte, Londono Vest Ende, iki liepos pradžios taip pat buvo namai įmonei „Far East Land Bridge“ - dar vienai firmai, siekiančiai pasinaudoti Rusijos traukinių galimybėmis.
FELB dirbo su kita Rusijos geležinkelių dukterine įmone „Transcontainer“, siūlydami krovinių transportavimą traukiniais tarp Europos ir Azijos. Maršrutas iš Kinijos į Europą per Rusiją yra tiesioginis, kai tuo tarpu plukdant krovinį laivu tenka keliauti per Indijos vandenyną ir Sueco kanalą. Kelionės laikas gabenant krovinius geležinkeliais sutrumpėja beveik dvigubai – nuo 24, kai yra plukdomas laivais, iki 18 dienų - traukiniu.
Prie to prisideda ir tokie privalumai, kaip mažesnis transportavimo mokestis už toną ir lankstesnės galimybės, norint pakeisti galutinį tikslą, kai kelionė jau yra prasidėjusi.
Viena FELB internetinių svetainių yra registruota Yairo Zivo – vieno A. Jakunino partnerių nekilnojamojo turto investicinio fondo VIYM – vardu. Tiesa, Andrėjus Jakuninas, su Y. Zivu 2006-aisiais įkūręs VIYM, ginasi, kad pats niekaip nėra įtrauktas į FELB veiklą.
„Yairas daro daugybę dalykų atskirai ir, geriausiu atveju, aš žinau kokius 5 procentus apie tai, ką jis veikia“, - teigė Andrejus.
Tačiau Vladimiro Jakunino teiginys, kad nei jis, nei jo vadovaujami Rusijos geležinkeliai neturėjo jokių finansinių sąsajų su FELB, yra užginčijamas „Transcontainer“ pareiškimų ir veiksmų. Pasirodo, „Transcontainer“ neseniai pardavė turėtas FELB akcijas įmonei, pavadinimu „RŽD Logistika“, įkurtai prieš dvejus metus ir priklausančiai Rusijos geležinkeliams.
„Transcontainer“ patvirtino, jog FELB buvo „realiai kontroliuojama RŽD grupės.“
Dar neaišku, kaip dalinė geležinkelių monopolijos privatizacija paveiks bendrai RŽD ir privačių įmonių valdomas kompanijas, tačiau rizika yra gana nemaža. Vladimiras Jakuninas vertina 25 proc. RŽD akcijų 8 mlrd. JAV dolerių, tačiau šalies vyriausybės nurodomi skaičiai beveik tris kartus aukštesni.
V. Jakuninas tvirtina, kad nėra jokios prasmės parduoti visas akcijas kartu, jo manymu, būtų daug naudingiau pardavinėti atskirus padalinius. Tačiau ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas neseniai paskubino privatizacijos planus – ketinama akcijas parduoti iki kitų metų pabaigos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.