Vieni kalbėjo apie galimybę bendradarbiauti su Baltarusija, kiti klausė, ar nevertėtų mesti šalin naują projektą ir tiesiog dar keleriems metams įjungti iki 2009 metų veikusią Ignalinos atominę jėgainę.
Taip pat nuskambėjo pasiūlymas pastatyti keturiolika mažesnių biokuru kūrenamų elektrinių, kurios aprūpintų miestus tiek šiluma, tiek elektra.
Pereiti prie biokuro kainuotų 4 mlrd. litų
Žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys pranešė: jau atlikta studija ir pagrindiniai skaičiavimai dėl biokuru kūrenamų elektrinių perspektyvos: „Bent keturiolikoje miestų pastačius kogeneracines (tokia elektrinė, kuri gamina tiek elektros energiją, tiek šilumą, - red. past.) biokuru kūrenamas elektrines, būtų sukurta apie 700 MW elektros energijos“.
Šiuo metu Lietuvoje suvartojama maždaug 1,3 tūkst. MW elektros energijos, taigi naujos elektrinės tiektų maždaug pusę tiek.
„Investicijos siektų maždaug 4 mlrd. litų, 1,5 mlrd. būtų galima atgauti iš ES fondų, nes jie remia atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybą. Visa reikalinga biokuro masė yra Lietuvoje.
Galėtume po visą šalį paskirstyti 10 tūkst. darbo vietų, ir tai daug labiau apsimokėtų, nei pastatyti atominę elektrinę“ , - būsimų mažų elektrinių naudą vardijo L. Balsys.
Pyko ant valdžios ir reikalavo vardų
Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila kalbėjo, kad statant senąją Ignalinos atominę elektrinę Drūkšių ežeras, prie kurio planuojama statyti ir būsimą jėgainę, buvo iš pradžių net nesvarstomas kaip nesaugus variantas.
„Drūkšių variantas buvo kategoriškai atmestas geologų. Tai yra labai vandeninga vieta, kurios gruntiniai ir arteziniai vandenys patenka į Kauno, Vilniaus, Panevėžio geriamąjį vandenį. Avarijos atveju šių miestų geriamasis vanduo būtų blogas“ , - piktinosi Z. Vaišvila. Jis taip pat reikalavo, kad jam būtų nurodytas žmogus, kuris patvirtino, kad būsima vieta yra tinkama atominės elektrinės statyboms.
Signataras tvirtino, kad bankai atsisako investuoti į, anot jo, rizikingus atominių elektrinių statymo projektus, o jei skolina – tik su dideliais procentais. Anot Z. Vaišvilos, atominės elektrinės šiuo metu statomos nebent Kinijoje, Rusijoje, Indijoje – didelėse šalyse su specifine ekonomika.
Z. Vaišvila sakė, kad uždaryti atominę jėgainę kainuotų tiek pat, kiek ją pastatyti, todėl valdžia turėtų nurodyti būsimos statybos, uždarymo ir branduolinių atliekų laidojimo kainas, kad tauta per rudenį vyksiantį referendumą žinotų už ką balsuoti.
L. Balsys dabartinius reiškinius pavadino šiurkščia propaganda, kuriai skiriamos milžiniškos lėšos: „Mes pradėjome diskusiją. Kovo mėnesį prieš atominę pasisakė 48 proc. gyventojų, gegužę - jau 65 proc. apklaustųjų“.
Diskusijoje dalyvavęs akademikas Jurgis Vilemas savo ruožtu stebėjosi, kad yra nutylimi galimi pavojai Lietuvos ekonomikai:„Tai, kad atominė elektrinė yra daugiau mažiau saugi, nereiškia, kad ji yra visiškai saugi. Didelės avarijos atveju Lietuvos ekonomika neatlaikytų“ .
Bene įdomiausiai nuskambėjo paskutinis palinkėjimas referendumo dalyviams. „Nebūkit „lochai“, balsuokit prieš atominę“, - pareiškė L. Balsys.
