Buvusioje uosto rezervinėje teritorijoje – iš viso 20 hektarų plote jau kyla terminalo administracinis pastatas. Čia bus įrengtos keleivių laukimo salės, parduotuvės, laisvalaikio zonos. Skaičiuojama, jog terminalas bus pajėgus per metus aptarnauti apie 5 mln. tonų krovinių ir apie milijoną keleivių.
Terminalo krantinės statomos jau antrus metus, pradėti tiesti privažiavimo keliai. Per artimiausius metus prireiks nutiesti naujas elektros linijas, vandentiekį, komunikacijas, įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles, sandėlius, biurus.
„Tai bus tikrai modernus ir pažangus terminalas, pastatytas atsižvelgiant į panašių terminalų Baltijos jūroje veiklos patirtį ir laivybos linijų reikalavimus“, - sakė Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.
Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, terminalas galės sėkmingai konkuruoti regione tik tokiu atveju, jeigu sugebės pritraukti dar bent vieną stambią keltų kompaniją, nes šiuo metu Klaipėdoje veikia viena – „DFDS Lisco“.
„Kalbame su visomis kompanijomis, kurios veikia Baltijos regione. Jie stebi mūsų žingsnius, kad laiku pastatytume terminalą. Pagrindinės keltų kryptys liks tos pačios – Į Vokietiją ir Švediją, tačiau atsiras ir nauja kryptis į šiaurę“, - tikino B. Petrauskas.
Statybos darbus planuojama baigti kitą vasarą. Naujasis terminalas vienu metu galės priimti tris didelius laivus.
Ministro E. Masiulo teigimu, tokį terminalą statyti apsispręsta jau seniai, tačiau praėjo nemažai laiko, kol prasidėjo konkretūs darbai. Terminalas negalės pradėti veikti, jeigu nebus rekonstruota Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža. Tačiau ir čia mažėja kliūčių. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas užtikrino, kad savivaldybė dės visas pastangas, jog po poros metų ši uostui ir miestui svarbi arterija būtų baigta rekonstruoti. Tam kartu su Susisiekimo ministerija bei Uosto direkcija ketinama pasinaudoti ES struktūrine parama.
Terminalo statybai, be privažiuojamųjų kelių ir sankryžų rekonstrukcijos, bus skirta daugiau kaip 200 mln. litų valstybės, Europos Sąjungos ir privačių lėšų.
Maksimalias veiklos apimtis žadama pasiekti per 2-3 metus.
