„Labai gardu“, – tradiciškai, per parodos atidarymą Lietuvos stendą penktadienį aplankęs Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministras Cem Özdemir, gurkštelėjo šaltalankių giros ir užkando varškės sūrio.
Taip jau būna kasmet – Vokietijos delegaciją, kurioje buvo dar ir Berlyno meras Kai Wegner, ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe Hansen, Vokietijos ūkininkų asociacijos prezidentas Joachim Rukwied, Vokietijos maisto pramonės federalinės asociacijos pirmininkas Christian von Boetticher – lietuviai priima ypač svetingai.
Ministras C.Özdemir, šnektelėjęs su Lietuvos žemės ūkio ministru Ignu Hofmanu, iš Lietuvos stendo tuščiomis neišėjo. Jam buvo įteiktas kietojo sūrio „Džiugas“ rinkinys.
Atvažiuoja pasilinksminti
Gardus maistas ir gėrimai turi didelę trauką, tad kasmet parodoje „Grüne Woche“ apsilanko maždaug 300 tūkst. žmonių. Vokiečiai į ją atvažiuoja pasilinksminti, o kartu perka ir tai, ką siūlo parodos dalyviai maždaug iš 60 pasaulio valstybių.
Berlyno parodų centre „Messe Berlin“ duris atvėrusi tarptautinė maisto ir žemės ūkio paroda „Grüne Woche“ ūžaus iki paskutinio sausio sekmadienio.
Lietuva, Latvija, Estija ir Skandinavijos šalys parodoje kasmet įsikuria po to paties paviljono stogu. Vokiečiai žino, kad Lietuvos stende jie gali gardžiai pasisotinti „Bernelių užeigos“ gaminamu maistu – cepelinais, troškinta rūkytos kiaulienos karka, sriuba duonos kubiliukuose. Ir jau pirmąją parodos dieną apgula staliukus.
Įvairių šalių aludarių išvirtas alus yra savitas parodos simbolis, tad vokiečiams šis renginys yra tarsi dar viena alaus fiesta.
Lietuvių duoklė estetikai
„Grüne Woche“ maisto, gėrimų, žemės ūkio produktų gamintojus, žemės ūkio technikos pardavėjus, gėlių augintojus ir kitus dalyvius nuo kasdienių darbų atitraukia mažiausiai dešimčiai dienų. Savo ruožtu paroda kartu yra ir ta vieta, kurios dalyviai iš Lietuvos, atstovaudami mūsų šaliai, daro ją regimą lankytojams.
Estai per daug nepersistengia. Jie kasmet sumontuoja tą patį stendą ir reklamuoja tai, ką turi patraukliausio, – gamtos turizmą.
Tuo metu Lietuvos stendas yra atnaujinamas kone kasmet, ir kaskart yra giriamas už estetiškus dizaino sprendimus, o parodos dalyviai iš Lietuvos – už gebėjimą originaliai pateiki tautinio paveldo sertifikatus turinčius produktus. Ar vokiečiai juos išperka?
„Pernykštė paroda nebuvo visiems jos dalyviams nebuvo ypač palanki. Kaip tik sausio antroje pusėje Berlyne vyko viešojo transporto darbuotojų streikas, kone tuo pat metu – ūkininkų ir vilkikų vairuotojų protestai, kurie savo technika blokavo gatves. Parodą pasiekė gerokai mažiau žmonių, nei ankstesniais metais, taigi mažiau buvo ir perkančiųjų.
Tikimės, kad šįmet panašių incidentų nebus“, – vylėsi šeimos įmonės „Evia & Partner“ vadovas Mantas Adomaitis.
Tautinio paveldo sertifikatą turintys šios bendrovės gaminiai, skirti odos priežiūrai, yra mėgiami vokiečių.
„Pasitaiko, kad dar gerokai prieš parodą jie skambinta mums į Lietuvą ir teiraujasi, ar atvyksime. O kai ateina į parodą, perka didesnį kiekį mūsų gaminių – tiek, kad pakaktų metams.
„Žalioje savaitėje“ daugiausia dėmesio skiriama maistui, o mes juk esame kosmetikos gamintojai. Ir tai, kokį padarėme su savo gaminiais įdirbį, mums yra labai didelis pasiekimas“, – sakė M.Adomaitis.
Parodoje ši įmonė pristato ir naujieną – M.Adomaičio žmonos Rimos sukurtą kremą, skirtą odai minkštinti bei drėkinti, kurio svarbiausios sudėtinės dalys – bičių vaškas ir kietasis aliejus.
Ištikimiausi dalyviai
Už saldųjį „grybuką“ – euras, šimtalapio riekę – du eurai. Tai, palyginti su kainomis Lietuvoje, yra smulkmena. Bet, pasak Radviliškio kaimo kepyklos savininkės Audronės Kisielienės, juk ne gausi prekyba yra parodos tikslas, bet save parodyti ir į kitus pasižiūrėti.
„Vokiečiai ypač kalbūs, jiems labai svarbu pabendrauti.
Asortimentas šiemet – kiek mažesnis, nes jau žinome, ką vokiečiai labiausiai mėgsta – ką perka geriausiai. Tai tautinio pavaldo sertifikatą turinti duona. Ne vienas jos įsigyja daugiau sakydamas, kad užsišaldo“, – pasidžiaugė A.Kisielienė.
Radviliškio kaimo kepyklos savininkė Audronė Kisielienė taip pat yra nuolatinė parodos dalyvė. Pasak jos, paroda – varginantis darbas, bet sunku būtų įsivaizduoti Lietuvos stendą be duonos – mūsų vienybės simbolio.
Šakočių kepėja Laimutė Sadauskienė yra savitas Lietuvos stendo simbolis. Ji kas kartą nusigabena į Berlyną šių gardėsių kepimo įrangą ir ten pat, stebint nustebusiems parodos lankytojams, maišo tešlą bei lieja ją ant įkaitusio veleno.
2020-ųjų sausį, prieš pat COVID-19 pandemijos protrūkį Europoje, į parodą buvo nugabentas 45 kg jos keptas šakotis.
Į parodą, kaip ir ankstesniais metais, briedienos bei elnienos gaminių atgabeno bendrovės „Šerno pėda“ savininkai. Vitrinose šaltalankių produktus sustatė ūkininkė Daiva Kvedaraitė, o ūkininkė Rita Dirvinienė – varškės sūrius.
Tautodailininkams skirtoje nišoje įsikūrė juvelyrė Danutė Tikužienė. Ji gamina sertifikuotus tautinio paveldo papuošalus iš gintaro ir žalvario, o parodoje dalyvauja jau septintą kartą.
Naujokai ir senbuviai
Parodoje pirmą kartą dalyvaujantis Gražvidas Jokantas į ekspoziciją sudėjo tai, ką pagamino iš elnių ragų – suvenyrus, papuošalus, o greta jų – šunims skirtus kramtukus iš ragų, kurie, pasirodo, yra tarsi jiems skirti dantų šepetukai.
„Iki šiol neteko prekiauti Vokietijoje. Pernai gruodį dalyvavome parodoje Italijoje, Milane, tačiau italų poreikiai – kitokie nei lietuvių.
Tikėtina, kad vokiečiams mūsų gaminiai labiau patiks, nes jie – arčiau gamtos. Viską savo įmonėje „Laukinis ragas“ gaminame tik iš žvėrių numestų ragų“, – paaiškino maždaug aštuonerius metus šį darbą dirbantis G.Jokantas.
Antrą kartą keleto skonių rankų darbo pagardus į „Žaliąją savaitę“ atsivežė dešimtmetį mininčios mažosios bendrijos „Maži mamutai“ direktorius Vilius Tamošaitis.
Šis žmogus – garso režisierius ir muzikos prodiuseris, yra žinomas ir kaip atlikėjas pseudonimu „GeraiGerai“. Jo kuriami pagardai parodose „Rinkis prekę lietuvišką“ yra pelnę ne vieną apdovanojimą.
„Įgijau patirties. Pernai į parodą buvau atsivežęs vos trijų rūšių pagardus, šįkart – keliskart daugiau. Nes pernai tiesiog pagardų pritrūko. Šįkart vokiečiai turės galimybę paragauti ir sūdytos karamelės, ir aštrių agurkų, ir garstyčių su medumi bei IPA padažo bei gausybės kitų. Taip pat - burokėlių traškučių,“ – sakė V.Tamošaitis.
Ūkininkė Daiva Kvedaraitė taip pat – „antrametė“. Ji parodoje pristato šaltalankių produktus.
Šiemet į parodą „Grüne Woche“ pirmą kartą savo midų atvežė Lietuvos kooperatyvų sąjungos bendrovė „Lietuviškas midus“, tad jos vadovas Vilmantas Paltanavičius stojo greta parodos senbuvio, bitininko iš Kėdainių rajono Eriko Augustinavičiaus.
Kaimo turizmo sodybą turinti jo šeima 2015-aisiais gavo sertifikatą ir pradėjo prekiauti „Šušvės midumi“, gaminamu pagal 200 metų senumo receptus.
Tad nuo 2015-ųjų į „Žaliąją savaitę“ vykstantis E.Augustinavičius atveža vis gausesnį midaus asortimentą. Pasak bitininko, šis gėrimas vokiečiams yra egzotika. Nors jie ir patys daro midų, į Lietuvos stendą ateina būtent dėl „Šušvės midaus“ gaminių.
Medaus – 800 kilogramų
„Jau turiu keletą prekybos partnerių Vokietijoje bei Šveicarijoje, kurie prekiauja mūsų bityno ekologiniu medumi nišinėse parduotuvėlėse“, – pasidžiaugė bendrovės „Medaus namai“ vadovas bitininkas Laimonas Galvonas.
Jis parodoje dalyvauja jau trečią kartą, o su žmona Jūrate Aukštaitijoje, Zarasų rajone esančiame vienkiemyje prižiūri apie 200 bičių šeimų.
Pasak bitininko, vokiečiams priimtiniausias yra rūšinis medus. Kadangi praėjusių metų vasara buvo dosni liepų medaus, būtent jo bitininkas daugiausia ir atsivežė į parodą, o kartu – ir bičių sunešto iš įvairių kitų augalų.
„Lietuviai ypač mėgsta liepų medų, manau, ir vokiečiams jis patiks. Tik dar nežinia, kokia apskritai Vokietijoje yra žmonių nuotaika, nes prasta ekonominė situacija jau ir pernai buvo juntama. Kita vertus, vokiečiai – racionalūs, bet kam pinigų jie nemėto, perka kokybiškus produktus“, – svarstė L.Galvonas.
Šiemet į parodą jis atsivežė apie 800 kilogramų įvairių rūšių medaus – tiek turėtų užtekti visam renginio dešimtadieniui.
Šiemet paroda – be skeltanagių
„Žalioji savaitė“ šiemet – 89-oji. Ši tarptautinė maisto, žemės ūkio ir sodininkystės paroda gyvuoja nuo 1926-ųjų.
Į parodą dalyviai susirinko iš 52 pasaulio valstybių ir 12 Vokietijos regionų. Iš viso joje – apie 1400 dalyvių. Jie siūlo daugybę kulinarinių skanėstų, taip pat vaisių, daržovių, žuvies ir mėsos patiekalų, vyno bei alaus.
Žemės ūkio sritis apima daugybę temų, tokių kaip ekologiškas maistas ir bioenergija , taip pat tvarus žaliavų auginimas.
Per dešimtį renginio dienų įvairių pasaulio valstybių atstovai pristatys savo gaminius, žemės ūkio produktus. Atskiri paviljonai yra skirti ekologiškiems žemės ūkio produktams, technikos naujovėms, augalininkystei, gyvulininkystei.
Tačiau dėl padėties, susijusios su snukio ir nagų liga, šių metų gyvūnams skirtame paviljone nėra galvijų, avių, ožkų, alpakų. Joje visas dėmesys yra skiriamas žirgams.
Per įvairių šalių žemės ūkio ministrų susitikimus bei žemės ūkio forume yra aptariami aktualiausi socialiniai klausimai – klimato apsauga, perdirbimo valdymas, išteklių išsaugojimas ir tvarus žemės naudojimas.
