Žmonės, kurių valdose peri meldinės nendrinukės, turi nemažai tokių buveinių tvarkymo patirties, mat išmokos už jų sutvarkymą anksčiau buvo mokamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“.
Saugomų rūšių buveinių sąrašas yra išplėstas. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane (SP) dėmesio skiriama ne tik meldinės nendrinukės, bet ir kitų saugomų rūšių buveinių ir Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių buveinių sutvarkymui, kuriose peri įvairių nykstančių rūšių paukščiai, gyvena baliniai vėžiai ar yra saugotinų augalų, pavyzdžiui, kadagynų, rūšių turtingų briedgaurynų, melvenynų bei kitų.
Šiemet nuo sausio 13-osios bus pradėtos rinkti paraiškos pagal SP intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimui ir išsaugojimui“. Jas bus galima teikti iki kovo 14 dienos.
Tai – priemonė, pagal kurią ir bus remiama veikla, susijusi su biologinės įvairovės išsaugojimu ir ekosistemų subalansuotu funkcionavimu.
Darbų – gausybė
Trakų rajone Pakrempės kaime ūkininkaujantis Valdas Balčiūnas – vienas pirmųjų ūkininkų, kurie paraiškas teikė dar pagal KPP priemonę „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“.
Pakrempės kaimas, kuriame jis ūkininkauja, yra ties Papio ornitologiniu draustiniu. Tad saugomoje teritorijoje, kurią prižiūri Valdas, peri gausybė paukščių, tarp jų – ir raudonkojis tulikas.
Šis paukštis yra įrašytas į Raudonąją knygą. Raudonkojo tuliko buveinės – šlapios pievos, užpelkėjusios ežerų ar upių pakrantės, salos. Ne veisimosi metu šis sparnuotis aptinkamas vandens telkinių pakrantėse, seklumose.
„Buveinėje ornitologai atlieka monitoringus – stebi, skaičiuoja saugotinus paukščius. Tačiau ją atkurti buvo ypač sunku.
Dirbti su technika šlapynėse yra sudėtinga. Valant durpyną teko iškuopti ir sąvartyną, į kurį Pakrempės kaimo žmonės maždaug penkiasdešimt metų tempė visokias šiukšles, metalą, statybų atliekas, stiklo tarą. Sunkvežimiai sukorė ne vieną reisą, kol visa tai išvežėme.
Valydami durpyną esame radę net žmonių kaulų, policija juos išsivežė.
Taip pat teko sutvarkyti krūmus – iškirsti, išvežti biomasę. Šiems darbams irgi reikėjo specialios technikos.
Paramos išmokas gavau, bet dar yra tam tikrų iššūkių. Be to, daug darbų, tvarkydamas šlapynę – ruošdamas buveinę atlikau savo lėšomis“, – pasakojo V.Balčiūnas.
Pasak jo, Lietuva dar 2004 metais buvo įsipareigojusi ES sutvarkyti durpynus bei šlapynes, – maždaug apie 20 tūkst. hektarų, kad jos būtų palankios nykstančių rūšių paukščiams perėti.
„Skaudu, kad dalies žmonių nuostatos nėra tam palankios, daug kam atrodo, kad tie paukščiai – nesvarbūs. Ta neigiama visuomenės nuostata dalį ūkininkų atbaido nuo tokių darbų“, – užsiminė pašnekovas.
Užtat vietovėje, kurią jis sutvarkė, gausu įvairių pavasarį perinčių paukščių, o kartu – ir įvairių augalų buveinių.
Parama – teritorijoms tvarkyti
Pasak Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Smilgaitytės, pagal SP intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ remiama veikla, susijusi su biologinės įvairovės išsaugojimu ir ekosistemų subalansuotu funkcionavimu.
Žemės ūkio veikla užsiimantys arba siekiantys tai daryti subjektai skatinami tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes, atkuriant palankią jų būklę ir sudarant sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti.
Pagal intervencinę priemonę atkuriamos ir saugomos rūšių buveinės – meldinių nendrinukių, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingos.
Taip pat atkuriamos ir EB svarbos natūralios buveinės – miškapievių, kadagynų, medžiais apaugusių ganyklų, nesusivėrusių žemyninių smiltpievių, karbonatinių smėlynų pievų, stepinių pievų, rūšių turtingų briedgaurynų, melvenynų.
„Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių valda ar jos dalis patenka į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį“, – sakė R.Smilgaitytė.
Pareiškėjo pagal šią veiklą tvarkomi plotai turi patekti į minėtų saugomos rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių plotą.
Paramos sąlygos
Pagal SP intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ parama teikiama ne mažesniam kaip 0,5 hektaro vientisam plotui tvarkyti.
Didžiausia paramos suma, tenkanti vienam projektui, siekia iki 70 tūkst. eurų.
Paramos lėšomis kompensuojama sumedėjusios ir žolinės augalijos pašalinimo ir sutvarkymo, kelmų frezavimo, pašalintos sumedėjusios ir žolinės augalijos išvežimo darbai, ganyklų tvorų įrengimas, elektrinio piemens ir jo komponentų įsigijimo išlaidos, naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha įrengimas, bendrosios išlaidos.
Visi planuojami atlikti darbai, jų kiekiai ir investicijos turi būti numatyti gamtotvarkos darbų poreikio aprašyme.
Paramos paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikiamos pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant jas elektroniniu paštu paraiskos@nma.lt, arba teikiamos naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“). Pareiškėjas per vieną paramos paraiškų teikimo etapą gali pateikti vieną paramos paraišką.
Projekto įgyvendinimo trukmė negali viršyti 24 mėnesių laikotarpio nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.
Paraiškos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą buvo renkamos 2023 m. antrojoje pusėje.
