Kiekvienais metais Žemės ūkio ministerija organizuoja apklausas ir diskusijas su ūkininkais bei mokslininkais tam, kad būtų aptartos aktualiausios žemės ūkiui kylančios problemos ir iššūkiai.
Jiems įveikti ūkininkai su mokslininkais jėgas iki šiol suvienydavo kurdami projektus, kuriems finansavimas buvo skiriamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.
Dalis projektų, pradėtų pagal minėtą priemonę, dar tęsiami, jų rezultatai bus regimi 2025-aisiais. Tačiau netrukus bus duotas startas naujam projektų ciklui.
Paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo tvarkaraštis 2025–iesiems jau yra patvirtintas.
Būtent vienas iš pirmųjų sausį startuojančių kvietimų – tai nuo sausio 6-osios iki vasario 14 dienos vyksiantis kvietimas „Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ (EIP) projektų įgyvendinimo planams teikti.
Geroji patirtis – ūkiuose
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) EIP projektas „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“ artėja link pabaigos. Jam paramos buvo skirta pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.
Pasak projekto vadovo, VDU docento dr. Jurgio Pekarsko, projekto tikslas buvo patobulinti kraikinio mėšlo ir kitų organinių medžiagų tvarkymo ir perdirbimo inovatyvias technologijas. Rezultatai – jau regimi, ir jais planuojama pasidalinti surengus konferenciją.
„Esu sukūręs technologiją, kurią norėjau perkelti į ūkius, kad į juos atvykę kiti ūkininkai pamatytų, kaip galima tinkamai kompostuoti kraikinį mėšlą ir iš komposto gaminti organines trąšas.
Vienas iš projekto partnerių yra Mindaugo Kinderio mėsinių galvijų ūkis. Jame, įgyvendinant projektą, buvo įdiegta nauja technologija: pačiame ūkyje yra kompostuojamas kraikinis mėšlas, o iš komposto gaminamos granuliuotos trąšos, kurios jau naudojamos ganykloms tręšti.
Anksčiau ganyklose būdavo prastas daugiamečių žolių derlius. Dabar gi, pasėjus naujas daugiametes žoles ir kartu patręšus iš komposto pagamintomis granulėmis jos puikiai užderėjo.
Tyrimų duomenys liudija ir tai, kad trąšos sumažino dirvožemio degradacijos procesą bei padidino jame organinės anglies atsargas.
Tai – ypač svarbūs duomenys, nes Lietuvoje daug dirvožemio yra nualinta, ir be organinių trąšų jo atkurti nebeįmanoma“, – pasakojo dr. J. Pekarskas.
Plečia gamybos apimtis
Kitas VDU vadovaujamo projekto partneris yra bendrovė „Biodinamika“.
Pasak dr. J. Pekarsko, šioje įmonėje pagal VDU mokslininkų sukurtą technologiją yra perdirbamas kraikinis mėšlas į įvairių frakcijų organines trąšas – birias, granuliuotas, skystas, o naujausias produktas yra gelinės trąšos.
„Bendrovėje „Biodinamika“ šiuo metu yra diegiama naujausia technologija – greitasis kompostavimas, naudojant vadinamąjį vertikalų biofermentatorių. Paprastai mėšlas yra kompostuojamas 4–6 mėnesius, tuo tarpu naudojant biofermentatorių tam pakanka vos mėnesio, ir tai paspartina organinių trąšų gamybos procesą.
Naujausią šios įmonės produktą – gelines organines trąšas išbandėme projekto partnerio ūkyje įvairioms daržovėms tręšti. Galutinių jo poveikio dirvožemiui bei patiems augalams dar neturime“, – pasakojo mokslininkas.
Dar vienas projekto partneris – tai Violetos ir Edmundo Giknių ūkis Kėdainių rajone, Dotnuvoje. Jame diegiama inovacija – gilusis skystų organinių trąšų įterpimas į dirvožemį.
„Ūkininkas E. Giknius yra sukūręs originalų agregatą, kurį naudojant trąšos į dirvožemį įpurškiamos maždaug 40 cm gylyje. Eksperimentavome su įvairiais biologiniais preparatais, pagamintu paties ūkininko – taip pat. Tai unikali ūkininko sukurta technologija, kuri padeda atstatyti dirvožemį iki giliausių sluoksnių.
Bandymai ir šiame, ir M. Kinderio ūkyje dar bus tęsiami, bet projekto tikslą jau pasiekėme – įvykdėme tai, ką planavome: turime ir produktus, ir jų poveikio tyrimus“, – sakė dr. J. Pekarskas.
Prasideda naujas ciklas
Pasak Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vedėjos dr. Živilės Šukytės – Kraskauskienės, EIP priemonė susideda iš trijų etapų.
„Pirmiausia būna identifikuojamos bei patvirtinamos projektinės idėjos. Tada susibūrusios EIP veiklos grupės teikia planus, o kai jie patvirtinami, skelbiamas kvietimas projektams teikti.
Tad dabar prasideda naujasis EIP ciklas. Kadangi idėjos jau yra patvirtintos, sausio pradžioje bus skelbiamas kvietimas planams teikti. Jie bus vertinami, o gegužę bus kviečiama teikti jau pačius projektus.
Toks EIP ciklas apima maždaug metus, tad kasmet, rengiantis naujam etapui, atsižvelgiant į aktualumą yra pateikiamos naujos idėjos“, – sakė dr. Ž.Šukytė – Kraskauskienė.
Pasak jos, EIP projektinių idėjų sąrašas buvo parengtas ir patvirtintas 2024-ųjų rudenį.
„Žemės ūkio ministerija, įvertinusi tai, kad pagrindinis EIP intervencinės priemonės tikslas – spręsti aktualias ūkio problemas plėtojant aktyvų bendradarbiavimą bei diegiant inovacijas – kreipėsi į pagrindines žemės ūkio asociacijas prašydama identifikuoti pagrindines ūkio subjektų problemas.
Šių asociacijų atstovų buvo prašoma su savo nariais tartis ir pateikti pasiūlymus, kokias aktualias problemas jie galėtų išskirti ir kurias būtų galima išspręsti įgyvendinant EIP projektus.
Įvairiausi ūkio sričių atstovai įvardijo 28 problemas – visas jas aptarėme bendrame susitikime. Jame dalyvavo ir mokslininkai, ir žemės ūkio sektoriuje dirbantys konsultantai, ir valdžios įstaigų atstovai.
Po diskusijų buvo atrinktos pačios aktualiausios problemos.
Tuomet Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komitetas, atsižvelgdamas į gautą informaciją bei Žemės ūkio mokslo tarybos bei ŽŪM ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, pritarė 15-ai EIP projektinių idėjų“, – paaiškino dr. Ž.Šukytė – Kraskauskienė.
Pavyzdžiui, konstatuota, kad svarbių augalų auginimas ekstremalėjančio klimato sąlygomis tampa problemiškas. Dėl sausros, kritulių, šalčio ir karščio patiriama didelių nuostolių, todėl reikia naujos, draugiškos aplinkai idėjos, susijusios su augalų atsparumo didinimu.
Kita problema – biokontrolės priemonių panaudojimas ekologinės žemdirbystės sistemoje mažai tirtas, trūksta moksliniais tyrimais pagrįstų rezultatų, rekomendacijų bei jų naudojimo praktikoje.
Taip pat konstatuota, kad labai nedideli šalyje yra ekologinių sertifikuotų vaisių, uogų ir daržovių plotai. Užauginamos produkcijos kiekis nepatenkina šalyje augančios šių augalų rūšių paklausos rinkoje. Vadinasi, šį iššūkį taip pat reikėtų įveikti.
Dar vienas pavyzdys – uogų išspaudose (žievelėse ir sėklytėse) lieka didelė dalis uogose sukauptų naudingųjų medžiagų, kurios nėra panaudojamos. Taikant šiuolaikines maisto perdirbimo technologijas būtų galima panaudoti šias išspaudas aukštos pridėtinės vertės maisto produktams kurti, sektoriaus našumui didinti.
Rezultatai pritaikomi ūkiuose
Pasak dr. Ž.Šukytės – Kraskauskienės, netrukus, 2025-ųjų sausio 6-ąją paskelbus kvietimą, bus renkami Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje projektų įgyvendinimo planai.
Tokius planus galės teikti EIP veiklos grupės, kurias turi sudaryti mažiausiai du skirtingi subjektai – bendras jų skaičius nėra ribojamas.
Vieni EIP veiklos grupės nariai turi užsiimti žemės ūkio, maisto ūkio arba miškų ūkio veikla, kiti – tai konsultantai arba mokslo bei studijų institucijos atstovai.
„Patirtis liudija, kad mokslo institucijos atlieka tyrimus, kurių rezultatai vėliau yra pritaikomi žemės ūkyje.
Iš tikrųjų, įgyvendinant EIP projektus – bendradarbiaujant ūkininkams, mokslininkams, konsultantams – bandoma išspręsti konkrečiam ūkiui aktualią problemą, kuri taip pat gali būti svarbi ir platesniame racionaliame valstybės kontekste.
Taigi čia be galo svarbus bendradarbiavimas, interaktyvus inovacijų kūrimas bei jų diegimas ūkiuose, o kartu – keitimasis žiniomis bei savo turima patirtimi“, – sakė dr. Ž. Šukytė – Kraskauskienė.
Jungtinė veiklos sutartis
EIP veiklos grupė veikia pagal jungtinės veiklos sutartį, kurioje numatytas kiekvieno iš narių indėlis, nustatytos pareiškėjo bei partnerių tarpusavio teisės, aiškiai išdėstytos kiekvieno nario funkcijos, kiekvienos jungtinės veiklos sutarties šalies finansinis ir dalykinis indėlis į EIP projektą.
Taip pat numatyta ir tai, kokias veiklas vykdys kiekviena šalis, kokia yra kiekvienos jų atsakomybė ir pareigos įgyvendinant projektą bei apmokėjimo dalis partneriui.
„Dažniausiai iniciatyvą rengti ir įgyvendinti EIP projektus rodo mokslininkai, tačiau galime pasidžiaugti, kad turime ir tikrai aktyvių ūkininkų, kurie, turėdami išgryninę jiems aktualią problemą ar idėją, patys susiranda mokslininkus, galinčius padėti šią problemą įveikti.
Ministerija suinteresuota, kad EIP projektinės idėjos būtent ir kiltų iš ūkininkų poreikių ir kad patys ūkininkai turėtų motyvaciją joms įgyvendinti.
Mes savo ruožtu organizuojame apklausas, diskusijas. Savo ruožtu VDU organizuoja EIP kontaktų muges, kuriose taip pat gali atsirasti pradžia ūkių ir mokslo įstaigų bendradarbiavimui“, – sakė pašnekovė.
Rezultatai pasiekiami visiems
Pasak dr. Ž. Šukytės – Kraskauskienės, EIP projektai – tai ne pelno siekiančios iniciatyvos. Jos yra skirtos konkrečioms, kad ir mažoms ūkio lygmens problemoms išspręsti bendradarbiaujant ūkininkui ir mokslininkui arba konsultantui.
„Taip pat ieškoma tokių šių problemų sprendimų būdų, kurių rezultatai bei galimybės juos įdiegti būtų prieinamos visiems, tad labai svarbus yra EIP projektų rezultatų viešinimas“, – akcentavo pašnekovė.
EIP projektui skiriama iki 200 tūkst. eurų parama. Jos gavėjai taip pat įsipareigoja dalintis gaunamais projekto rezultatais. Jais gali naudotis bet kas, kam tai yra aktualu.
„Sėkmingu galėtų būti laikomas toks projektas, kuriuo diegiamos naujos tvaraus ūkininkavimo technologijos, siekiant sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai.
Pavyzdžiui, įgyvendinus projektą, būtų gaunamas gausesnis arba geresnės kokybės derlius, mažesnis vandens suvartojimas bei mažesnis cheminių medžiagų naudojimas, o ūkininkai įgytų žinių apie tvarius ūkininkavimo metodus.
„Jau įgyvendinti projektai yra svarbūs ūkiams. Pavyzdžiui, už paramos lėšas buvo sukurti termoizoliacinių medžiagų pavydžiai iš avių vilnos, kurie leistų ūkininkams, auginantiems avis, turėti papildomas galimybes realizuoti vilną ir gauti papildomas pajamas.
Buvo sukurta ir pirmą kartą Lietuvoje įdiegta mažo našumo biometano gamybos technologija su nulinėmis metano emisijomis į aplinką ir realiomis sąlygomis išbandyta ūkiuose su biometanu varoma žemės ūkio technika ir transportas. Įvairios koncentracijos biometanas buvo gaminamas iš žemės ūkio žaliavų“, – projektų rezultatais pasidalino dr. Ž.Šukytė – Kraskauskienė.
