Ketvirtadienį už šiuos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimus balsavo 73, prieš – 3, susilaikė – 10 parlamentarų.
Įstatymo pokyčiai įsigalios nuo kitų metų vasario 1 d. Priėmus įstatymą atstatytas iki 2024 m. sausio 1 d. galiojęs reguliavimas, suteikęs pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę gretimų sklypų savininkams.
Tokio juridinio asmens arba ūkį įregistravusio fizinio asmens įplaukos iš žemės ūkio veiklos turės sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų.
Taip pat suteikiama galimybė ir kitų žemės paskirčių žemės sklypų savininkams įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę prieš tai juos informavus apie siūlomą pardavimą.
Vienas iš projekto rengėjų Kazys Starkevičius teigia, kad dabar galiojanti tvarka yra naudingiausia ne mažiems ūkininkams, o stambiems fondams, kurie masiškai supirkinėja žemę ir paskui ją nuomoja tiems patiems ūkininkams.
„Yra kompanijos, nekilnojamojo turto vystytojos, kurios masiškai supirkinėjo žemes. Nors kalbame, kad norime užtikrinti mažų ūkininkų interesus, iš tikrųjų tie maži ūkininkai nevaldo tos informacijos kaip fondai, todėl žemę supirkinėjo fondai“, – kalbėjo jis.
„Atsiranda nauja ūkininkavimo šaka, kada žemė priklauso ne iš tikrųjų ją dirbantiems, bet įvairiems fondams ir jie po to pernuomoja, spekuliuoja ta žeme ūkininkams. Čia yra didžiausia problema ir mes šiuo įstatymu bent dalinai užkirsime tam kelią“, – pabrėžė konservatorius.
Tuo tarpu Simonas Gentvilas tikina, šis įstatymas labiausiai apsunkins naujų ūkininkų įėjimą į rinką, o stambieji ūkininkai iš naujosios sistemos tik pasipelnys.
„Šitas įstatymas užrakins vėl žemės rinką didžiausių ūkininkų ir didžiausių bendrovių ribose. Tai yra žemės užrakinimas, ir kai kiti sako konsolidacija – mes jau turime didžiausias žemės ūkio bendroves Europoje – 40–50 tūkst. hektarų nuosavybės teise, plius dar nuomos teise“, – aiškino jis.
„Naujas ūkininkas, norėdamas įsisteigti viename ar kitame rajone, jis net negaus skelbimo. (...) Šituo sprendimu jūs pasitarnausite esamų didžiausių Europoje ūkių stambėjimų ir į rinką nebegalės įeiti normalus jaunas ūkininkas“, – pažymėjo parlamentaras.
Projekto rengėjai aiškina, kad analogiška sistema šiuo metu galioja įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę.
„Ši puikiai praktikoje veikianti nuostata atitinka greta parduodamų miško ūkio paskirties žemės sklypų besiribojančių su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu savininkų teisėtus lūkesčius ir sudaro galimybes išvengti miško žemės fragmentavimo“, – nurodoma aiškinamajame rašte.
