Žemės ūkis yra ypač rizikinga veiklos sritis, nes jam įtaką daro ir gamtos svyravimai, ir žaliavų supirkimo kainos, kurių daugumą diktuoja biržos ir rinka.
Ūkininkai karčiai juokauja, kad algą jie gauna kartą per ketverius metus – tada, kai būna ir geras derlius, ir palankios jo supirkimo kainos. Kiti iš to ketverto metai būna nuostolingi arba vos ne vos padeda išlikti.
Žemdirbiai įprato nuo tam tikrų rizikų drausti ir pasėlius, ir gyvulius. Vis dėlto yra tam tikrų sričių, kurių draudikai nedraudžia.
Štai todėl jau ne vienerius metus bandoma sukurti sąlygas savitarpio pagalbos fondams įkurti, kurie padėtų pieno ūkiams, javų augintojams, galbūt ir uogų, vaisių, daržovių augintojams įveikti negandų primestus iššūkius.
Pradės rinkti paraiškas
Pasak Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Strateginio planavimo skyriaus patarėjos Rimantės Juodenienės, klimato kaita, prekybos globalizacija, įvairūs geopolitiniai veiksniai – visa tai jaukia žemės ūkio rinkos dalyvių pajamas. Smarkiai joms sumažėjus kyla didelė grėsmė ūkių ekonominiam gyvybingumui bei išlikimui.
„Tačiau kol kas nėra labai populiaru ieškoti būdų apsaugoti gaunamas pajamas, o ypač gaminat žemės ūkio produkciją, nors jai turi įtakos daugelis globalinių veiksnių – kuro kainos, trąšų kainos, gaminamos produkcijos kainos pasaulinėje rinkoje, pirkėjų mokumas ir kiti.
Rizika yra neatsiejama žemės ūkio verslo dalis, todėl rizikos valdymas bei priemonių rizikai valdyti sukūrimas tampa labai svarbiu žemės ūkio politikos tikslu.
Išeitis siekiant išvengti didelių finansinių nuostolių įvykus nenumatytoms situacijoms – burtis į žemės ūkio rizikos valdymo fondus (RVF)“, – sakė R.Juodenienė.
Netrukus, nuo kitų metų sausio 2-osios, bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Paraiškoms teikti skirti keturi mėnesiais – jos bus renkamos iki kovo 31 dienos.
Toks kvietimas skelbiamas pirmą kartą – patirties steigiant savitarpio pagalbos fondą Lietuvoje dar nėra.
Draudimas – ne visagalis
Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijus Simonio, pieno gamybos sektorius yra viena iš rizikingiausių žemės ūkio veiklos sričių.
„Ūkininkai negali jaustis finansiškai saugūs, nes įvairios krizės sukelia gana didelių nuostolių. Atskirose žemės ūkio veiklos srityse veikia draudimo priemonės, tačiau kol kas draudikai nedraudžia žalos, kurią padaro gamybos sąnaudų ar produkcijos supirkimo kainų svyravimas.
Todėl vienas iš įrankių, kuris užtikrintų prarastų pajamų kompensavimą, ir būtų savitarpio pagalbos fondai, kuriuose sukauptomis lėšomis būtų galima panaudoti ištikus krizei“, – sakė E.Simonis.
Pasak jo, rizikingiausi yra smulkūs pieno ūkiai, kurie tiekia santykinai nedaug pieno, ir, kritus žalio pieno supirkimo kainoms, jie smarkiausiai nukenčia.
Reikia ir pasitikėjimo
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Raimundo Juknevičiaus, savitarpio pagalbos fondai vis dar nėra populiarūs ES valstybėse, bet jie tampa būtinybe.
„Pirmajame kvietime teikti paraiškas numatyta santykinai nedaug lėšų, nes fondai – naujas dalykas. Tačiau jeigu jų nekursime, tai ir nesukursime.
Jeigu ES nėra daug patirties steigiant tokius fondus, tai nereiškia, kad reikia nieko nedaryti, – sakė R. Juknevičius. – Turime pasėlių draudimą, turime ir gyvulių draudimą, bet dažnai ūkiai pajamų netenka dėl nepalankiai susiklosčiusių kainų biržose ar pardavimo rinkose.
Pasitaiko ir nedraudiminių įvykių, kurie sunaikina derlių. Tokiais atvejais jiems pagelbėtų išmokos iš savitarpio pagalbos fondo. Vis dėlto problema – per mažas ūkininkų tarpusavio pasitikėjimas. Būgštaujama, kad vieni mokės dideles įmokas, o kiti, mokėdami mažus įnašus, suras būdų, kaip maksimaliai finansine pagalba pasinaudoti.“
Teks pasirūpinti akreditacija
Pasak R. Juodenienės, Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyta, kad RVF – savanoriška žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.
„Fondų finansavimui ES lėšomis yra pritarusi Europos Komisija. Parama jiems bus teikiama per visą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpį“, – sakė R.Juodenienė.
Siekiantys gauti paramą rizikos valdymui turi būti akredituoti, dėl akreditacijos reikia kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos.
Svarbiausia akreditacijos sąlyga – šiuos fondus turi kurti ne mažiau kaip penki žemės ūkio veiklos subjektai.
Jie turi turėt tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, atskirai tvarkomą sąskaitą bei administratorių.
Administratoriaus reikia sąskaitai tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms, susijusioms su RVF.
Dar viena sąlyga – turi būti patvirtintos ir viešai paskelbtos RTF veiklos taisyklės. Paskelbti jas interneto svetainėje turi institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę.
RTF veiklos taisyklės nustato:
RVF lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą;
įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą ir mokėjimą;
tapimo RVF nariu ir išėjimo iš RVF sąlygas;
informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą;
prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar nemokėjimo RVF nariams dėl jų aplaidumo sąlygas;
RVF narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl RVF veiklos ir kita.
Taisyklės ir parama
2024 m. gegužę buvo patvirtintos Strateginio plano intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklės.
Pagal Strateginio plano intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklių reikalavimus remiamas iki dviejų darbo vietų įrengimas ir išlaikymas: biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos. Įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama.
Kompensuojama trejus metus – ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų pirmaisiais veiklos metais, ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų – antraisiais veiklos metais ir ne daugiau kaip 16 tūkst. eurų – trečiaisiais veiklos metais tinkamų išlaidų.
Pradinis įnašas į RVF pirmaisiais fondo veiklos metais – ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų.
Taisyklės numato, kaip kompensuojami nuostoliai fondo nariui, o paramos intensyvumas nustatomas atsižvelgiant į gautą paramą pradiniam įnašui.
Pagal priemonę bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, priemonė yra kompensacinė, kreipiantis paramos išlaidos turi būti patirtos ir pateikti išlaidas įrodantys dokumentai.
