Valstybinės miškų urėdijos (VMU) Miškininkystės skyriaus vyresnysis specialistas Marius Ivanauskas patvirtino, kad kasmet mažėja nelegalių eglučių kirtimų. Nors dar negalima kalbėti apie šiuos metus, tendencija aiški – žmonės darosi vis sąmoningesni ir į miškus su kirviais neina.
Panašu, kad lietuviai elgesį keičia dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, dabar itin lengva įsigyti eglutę, o pasiūla yra didelė. Medelių kainos parduotuvėse, medelynuose prieinamos.
Sudrausmina ir miškininkų kontrolė, reidai miškuose. Situacija gerėja ir dėl baudų, kurios, tiesa, nėra didelės. Kaip teigia M.Ivanauskas, už nelegaliai nukirsta eglutę gali tekti susimokėti baudą, siekiančią nuo 14 iki 30 eurų. Be to, reikėtų ir atlyginti aplinkai padarytą žalą.
Manoma, kad prie nelegalų mažinimo prisideda ir kasmet VMU dalijamos pušų, eglių šakos, bendradarbiaujant su policijos pareigūnais, kurie kasmet vairuotojams taip pat įteikia eglutes ar eglių šakas.
O toks susidomėjimas šia iniciatyva – milžiniškas. Šiemet eglišakės didžiuosiuose Lietuvos miestuose bus dalijamos gruodžio 18 d.
Vis tik norintys patys į namus nusipirkti eglutę pastebi, kad tokio medelio kainos kasmet vis auga. Kodėl?
„Pačios eglutės paruošimas brangsta, taip pat ir darbo jėga. Jei eglutė specialiai auginama plantacijoje, tai kelis metus iš eilės jos yra genimos, kad formuotų gražias lajas. Tai nuo to priklauso ir kainos“, – paaiškino VMU atstovas, pridurdamas, kad brangsta ir degalai, kuras. Taip didėja ir logistiniai kaštai.
Tačiau kaina priklauso nuo eglutės dydžio, rūšies. Jei tai paprastoji eglė – kaina žemesnė, jei kėnis ar dygioji sidabrinė eglutė – aukštesnė.
Tokiam šventiniam malonumui galima išleisti nuo 4 iki 150 eurų, skaičiuoja radijo laidos dalyvis.
Jei tektų suabejoti, ar eglutėmis prekiaujama legaliai, prekybininkai gali parodyti elgučių įsigijimo dokumentus, jei medeliai buvo pirkti iš plantacijų. Jei medžiai kirsti privačiame miške, tuomet reikėtų pateikti miško nuosavybės dokumentus ir, žinoma, leidimus prekiauti.
Apie įtarimus gali pranešti tiek aplinkosaugininkams, tiek miškininkams.
VMU Miškininkystės skyriaus vyresnysis specialistas atkreipė dėmesį ir į tai, kad žmonės vis dažniau rūpinasi tvarumu.
Pavyzdžiui, jei nusipirkta eglutė šventėms yra pasodinta vazone, tai tinkamai ją prižiūrint, pavasarį eglutę galima pasodinti savo kieme.
Kitas kelias gali būti tvarus net ir įsigijus nukirstą eglutę. Kaip pažymi M.Ivanauskas, po švenčių yra sudaroma galimybė nupuoštas eglutes atvežti į miestuose esančius surinkimo taškus, kuriuose surinktos eglutės tampa biokuru.
Dar kiti puošia dirbtines eglutes. Tačiau dėl šio sprendimo taip pat kyla nemažai diskusijų: ar tai tikrai yra tvaru, kiek metų ji bus puošiama ir kur galiausiai ji atsidurs.
„Bėgant metams tvarumo idėja darosi vis aktualesnė ir žmonėms tai vis labiau rūpi“, – mano pašnekovas.
