Už įstatymų paketo pakartotinį svarstymą po pateikimo balsavo 52 Seimo nariai, prieš balsavo 69 parlamentarai.
Įstatymų pakeitimų paketas buvo priimtas lapkričio 12 d., tačiau prezidentas jo nepasirašė ir grąžino Seimui su prašymu laikyti nepriimtu.
Seimo priimtais, tačiau prezidento vetuotais Žemės, Teritorijų planavimo, Žemės reformos įstatymų bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siekta ne kartą Konstitucinio Teismo pažymėtų vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei.
Projekto rengėjai teigė, kad pakeitimais būtų ištaisytos Konstitucijai prieštaraujančios Žemės įstatymo nuostatos. Šiuo metu įstatymas numato, kad areštuoti ar teisminio ginčo objektu esantys žemės ūkio sklypai negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi.
Pataisomis siūlyta atsisakyti savivaldybių teisės atleisti sutarties šalį nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, jei ji išnuomota aukciono būdu, tam bus numatyti specifiniai atvejai.
Įstatymų pakeitimais taip pat norėta numatyti, kad aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype pastačius naujus statinius, nuomos sutartis nenutraukiama, tačiau toks sklypas arba jo dalis parduodamas šių statinių savininkui, sumokant sklypo ar jo dalies vertę.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, jog žemė – ypatingas nuosavybės teisės objektas, tad valstybės pareiga užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, rūpinantis ypač vertingų vietovių apsauga, jų augmenija ir gyvūnija.
