Praėjusiais metais grūdinių kultūrų derlius buvęs geresnis negu šiemet, bet ir šiųmečiu per daug skųstis ūkininkas teigė negalintis, tik tiek, kad supirkimo kainos, ypač palyginus su trąšų kainomis, esančios menkos. Rapsų šiemet nors ir mažai teprikūlė, bet užtat kviečių byrėjo daugiau kaip po 5 tonas iš hektaro. Iš viso kūlupėniškis Sauseriuose dirba 170 ha plotą.
„Mano visi laukai yra čia pat, aplink, kombainu toli aš nesibaladoju“, – linksmai nusiteikęs pašnekovas.
Bet užteko prisiminti 2022-ųjų vasarą kilusį gaisrą, ir vyro akyse sublizgėjo ašaros: labai jau stipriai tekę išgyventi. O ar įmanoma kitaip, kai per pusę valandos ūkinį pastatą su garažu, kuriame buvo laikoma ir taisoma technika, liepsnos supleškino kone iki pamatų. Tuo pačiu sudegė ir kombainas, ir vienas traktorių, įvairūs aparatai bei įranga, ir apie 20 tonų sėklai čia supilto derliaus, kurį kaip tik buvo ruošiamasi valyti.
Tą rugpjūčio rytą sugedusiam kombainui prireikė naujos detalės. Kęstutis susiruošė į parduotuvę, dėl kompanijos pasikvietė ir per javapjūtę jam talkinti atvykusį krikšto sūnų Evaldą.
„Geriau jis būtų vietoje likęs, gal tas žiežirbas būtų spėjęs laiku pamatyti, nuslopinti, gal pagalbą greičiau būtų suorganizavęs, neleidęs ugniai tiek įsisiautėti“, – mintis dėliojo pašnekovas.
Vos už Salantų jiedu nuvažiavo, kai paskambino kažkas iš kaimynų: „Greičiau grįžk į Sauserius, tavo ūkis dega!“ Parlėkęs Kęstutis dar spėjo patraukti ir išgelbėti vos prieš metus pirktą naująją sėjamąją, o štai kombaino ir kitos viduje buvusios technikos – nebe.
Padėjo ir pažįstami, ir nepažįstami
Dėl ko kilo gaisras, ir šiandien niekas tiksliai nežino, tik pats ūkininkas svarstė: gali būti, kad dėl trumpo sujungimo užsidegė pastate stovėjusio šaldytuvo, kuriame per javapjūtę laikydavo maistą, laidai.
Ugnis neįveikė tik akmenų sienos, tad, atstatant pastatą, pirmiausia virš jos buvo suformuotas maždaug 1,20 pločio cementinis žiedas, o pavasarį pradėti kiti statybos darbai. Anot pašnekovo, pernai jau visi jo traktoriai ir kombainai saugiai buvo po stogu.
Didelių nuostolių patyrusiam ūkininkui pagalbos ranką ištiesė Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas, Savivaldybė, Kūlupėnų seniūnija.
„Visada prisiminsiu, kad net mažasis mano anūkas Dominykas, kuriam 9-eri, kitą rytą po gaisro 10 eurų iš savo taupyklės paėmęs atnešė, sakė, „bočiau, čia – tau“. Neįsivaizduojat, kiek dar pavienių žmonių – šeimos narių, giminių, ūkininkų, kaimynų, draugų, pažįstamų ir net nepažįstamų – kas pinigais, kas darbo jėga, kas statybinėmis medžiagomis prisidėjo.
Tą dieną, kai žentai Valdas su Edgaru savo rankomis dengė stogą, iš viso koks dešimt vyrų, sušokusių padėti, suskaičiavau“, – jaudulio neslėpė K.Šimkus. Anot jo, kai pats nelaimę išgyveni, tikriausiai labiau ir kitus supranti, užjauti.
„Dabar aš per televiziją pamatęs laidas, kuriose prašoma bėdoje esantiems padėti, visada imu telefoną ir skambinu paaukoti“, – atviravo ūkininkas.
Priklausė grafams Pliateriams
Gaisrą patyrusiame ūkiniame pastate yra buvęs dvaro palivarkas, vėliau, tarybiniais metais, – ūkio grūdų sandėlis. Šį pastatą Kęstutis su tėvu už 3 tūkstančius tuometinių litų nusipirko iš į Ameriką „išbėgusios“, turtus palikusios, o vėliau nuosavybę susigrąžinusios Kalifornijoje gyvenančios buvusios kretingiškės Stefanijos Lubienės.
Bet dar gilesnę pastato istoriją priminė Kretingos muziejaus istorikas Juliaus Kanarskas: derlingoje Grabšyčių kaimo žemėje XIX a. 8–9 dešimtmečiais palivarką kaip Kartenos dvaro ūkinį-gamybinį padalinį įsteigė valdas iš mirusio tėvo Pranciškaus Pliaterio paveldėjęs sūnus Adomas Pliateris.
Palivarkas po kurio laiko buvo nusavintas, o žemės išparceliuotos Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams, kurie Gribšyčius ir „pakrikštijo“ Sauseriais – pagal dėl nepriklausomybės žuvusio iš Kretingos valsčiaus kilusio savanorio Jono Sauserio pavardę.
