Jie nugulė lentynas Pakalniškių kaimo bendruomenės įrengtame gamybos ceche, kur liofilizuojama viskas, ką tik įmanoma valgyti, net saldainiai.
Jeigu tik būtų galimybių – specialios įrangos ir pakankamo žaliavos kiekio, bendruomeniškiai, tikėtina, netruktų susitarti, ir, termiškai apdoroję, šaltyje imtų džiovinti vištieną bei tiekti ją Ukrainos kariams.
„Tai būtų geras sprendimas, – patikino Radviliškio rajone esančios bendruomenės „Pakalniškių ūkis“ pirmininkas, gamybos cecho vadovas 34 metų Milvydas Pečiukas. – Karių kuprinės – sunkios, o liofilizuoti maisto produktai yra labai lengvi, jiems praverstų.“
Sumanymas – per pandemiją
Bendruomenė „Pakalniškių ūkis“ gyvuoja nuo 2021-ųjų, o jos atsiradimą savitai pakurstė pandemija.
„Per COVID-19 pandemiją, 2020-aisiais, kai buvo ypač suvaržytas žmonių bendravimas – kai buvo ribojamas žmonių kiekis parduotuvėse, ėmė kirbėti mintis: „O kas, jei panašios situacijos kartosis?“ Juk būtų galima ir patiems apsirūpinti ilgai negendančio maisto atsargomis, ir kitiems jų parūpinti.
Liofilizuoti galima viską, kas tik yra valgoma, ne tik vaisius, uogas, prieskonius, bet ir vaistažoles, pieno produktus, kiaulieną, vištieną. Galimybės yra neribotos“, – pasakojo M.Pečiukas.
Šis vaikinas yra baigęs logistikos studijas, tad puikiai žino ir tai, kad gabenamų produktų svoris yra tas veiksnys, kuris daro didžiausią įtaką šios paslaugos kainai. Liofilizuoti produktai – lengvi, vadinasi, jų gabenimo užsakovams paslaugos nebūtų brangios.
M.Pečiukui pasiūlymas imtis šaltyje džiovintų produktų gamybos sulaukė bendraminčių.
„Susibūrėme, įkūrėme bendruomenę, aptarėme, koks tai turėtų būti projektas – kokią įrangą vertėtų įsigyti, kur gauti žaliavos bei tai, kur dirbtume.
Dviejų aukštų pastate, kur šiuo metu veikia gamybos cechas bei įrengtos sandėliavimo patalpos, kažkada būta parduotuvės bei kavinės su restoranu, o vėliau daugybę metų jis stovėjo tuščias.
Susitarėme su statinio savininku ir sudarėme panaudos sutartį, kurios viena sąlygų – suremontuosime patalpas ir jas prižiūrėsime.
Tuo tarpu projektui parengti samdėme konsultantą, nes pačiai bendruomenei, neturint patirties, sudėtinga būtų jį parašyti.
Ir mums pasisekė: pateikėme paraišką ir gavome paramą,“ – apie tai, kaip pakalniškiai ėmėsi veiklos ir kaime įkūrė porą darbo vietų pasakojo M.Pečiukas.
Pagal projektą buvo įkurtos dvi darbo vietos, kurių, anot pašnekovo, kol kas pilnai pakanka. Gali būti, kad ėmusis plėtros jų prireiks ir daugiau.
Produktus tiekia ir ūkiai
„Liofilizavimo procesas yra gana paprastas ir daug patrauklesnis, nei senieji tradiciniai džiovinimo būdai. Gaminiai išsaugo maistinę vertę – jų sudėtis nepakinta, išlieka patraukli spalva.
Kadangi produktai net dešimtį kartų palengvėja, juos paprasta nusiųsti per kurjerius užsakovams, nesudėtinga ir transportuoti“, – privalumus vardijo M.Pečiukas.
Pasak jo, liofilizavimo procesas vyksta gana paprastai. Jeigu reikia, produktai susmulkinami rankomis arba mechaniniu būdu iki tam tikros frakcijos, sudedami į specialias talpas, kurios talpinamos į giluminio šaldymo kameras.
Maždaug per parą kamerose drėgmė sušąla ir kristalizuojasi, tuomet talpos su produktais perkeliamos į liofilizavimo įrangą ir joje džiovinamos keletą parų.
„Pirmuosius veiklos mėnesius skyrėme testavimui, eksperimentavimui, rinkomės, kokius produktus liofilizuoti, kokių – neverta.
Pabandėme net vištieną išdžiovinti šaltyje, ir pavyko. Nesame bandę išdžiovinti tik kiaušinių, bet, kiek žinau, jie valgomi būna 25 metus, – pajuokavo pašnekovas. – Apskritai tai – kūrybinė veikla, o vienas iš išskirtinių produktų – granuliuota arbata, kurios paruošiama net 20-ies rūšių.“
Produktus dažniausiai liofilizuoja arba pavieniai ūkininkai, arba verslo įmonės, o bendruomenė „Pakalniškių ūkis“ kol kas yra vienintelė Lietuvoje, kuri ėmėsi tokios veiklos.
Ji sukaupia apyvartinių lėšų: be pavienių gaminių pakuoja jų rinkinius – dovanas, prekiauja jomis mugėse, vyksta į miestų šventes, bet pagrindinė prekyba vyksta bendruomenės elektroninėje parduotuvėje uzauginta.lt.
Dalį produktų gamybai ji perka iš didmenos įmonių, taip pat nuo 2023-iųjų bendradarbiauja ir su rajono ūkininkais. Vieni tiekia daržoves, kiti – Radviliškio rajone esantis „Špakauskų ūkis“ – įvairias uogas bei vaisius.
Vasarą, kai liofilizuojami vaisiai bei daržovės, jų pardavimas sustingsta – paklausos nebūna, nes žmonės perka ir valgo tai, kas šviežia. Tam, kad nepritrūktų lėšų, „Pakalniškių ūkis“ sudarė sutartį su vienu iš saldumynų pardavėjų ir jam tiekia liofilizuotus saldainius.
Bendruomenė planuoja plėtrą
Pernai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „LEADER“ veiklos srities priemonę „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS“ bendruomenei „Pakalniškių ūkis“ buvo išmokėta 79,9 tūkst. eurų paramos.
Už projekto „Bendruomenės „Pakalniškių ūkis“ paslaugos vietos gyventojams“ lėšas buvo nupirkta liofilizavimo įranga, pakavimo aparatas bei sukurtos dvi darbo vietos.
„Buvome nutarę, kad pirksime ne vieną didelę, bet 8 mažesnes liofilizavimo kameras tam, kad tuo pačiu metu galėtume džiovinti skirtingus produktus.
Finansavimo sąlygos buvo ypač geros. Tuo metu, kai teikėme paraišką ir gavome paramą mūsų bendruomenės projektui, bendruomeniniam verslui buvo taikomas iki 95 proc. paramos intensyvumas, o likusią dalį padengė Radviliškio savivaldybė.
Norėjome praplėsti veiklą – pastato rūsyje auginti grybus ir juos taip pat liofilizuoti. Skaičiavome, kiek lėšų reikėtų joms įrengti ir nutarėme, kad šiemet projekto paramai gauti dar neteiksime – palauksime kitų metų“, – sakė M.Pečiukas.
Priemonė – jau įgyvendinama
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas taip pat numato paramą bendruomenių inicijuotai vietos plėtrai (LEADER).
Pasak Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėjos Virginijos Liukpetrytės, Strateginio plano laikotarpiu LEADER priemonė jau įgyvendinama.
„Tad kaimiškųjų teritorijų gyventojai, bendruomenės, verslai gali kreiptis paramos planuojamoms veikloms įgyvendinti. Paramos reiktų kreiptis į teritorijoje veikiančią vietos veiklos grupę“, – sakė V. Liukpetrytė.
