Pasak jo, tai galėtų paskatinti Latvijos gyventojus dažniau vykti į kaimą, lankytis ūkiuose ir pirkti maisto produktus iš vietinių gamintojų ir kaimo parduotuvių.
Pasak J.Lazdinso, tokia praktika įprasta įvairiose Europos šalyse. Be to, apsipirkdami pas ūkininkus arba kaimo parduotuvėse, žmonės išvengtų aukštų antkainių, kuriuos taiko prekybos centrai.
J.Lazdinso nuomone, prekybos centrų uždarymas sekmadieniais būtų naudingas Latvijos visuomenei ir ūkininkams, paskatintų vietinių produktų vartojimą ir padėtų nustatyti adekvačias Latvijoje pagamintų ir importuotų maisto produktų kainas.
Jis teigia, kad latviškiems maisto produktams prekybos centrų lentynose tenka konkuruoti su importiniais, be to, prekybcentriai nustato per dideles kainas. Ūkio ministerijos duomenimis, mažas pajamas gaunantys žmonės maistui Latvijoje skiria apie trečdalį visų namų ūkio pajamų. Apskritai, latviai maistui išleidžia 10 proc. daugiau nei Lietuvos ar Estijos gyventojai.
„Deja, prekybcentriuose vietiniai produktai dažnai parduodami brangiau nei importuoti. Kai kurių Latvijoje užaugintų daržovių antkainis prekybcentriuose trigubai viršija jų savikainą. Jei vietinių bulvių, kopūstų ir burokų antkainis siekia 200 procentų, pelnas garantuojamas didiesiems prekybos tinklams, o ne vietiniam augintojui“, – pabrėžia J.Lazdins.
Ankstesnis Latvijos žemės ūkio ministras Didzis Šmitsas 2023 m. vasario mėnesį sakė, kad Žemės ūkio ministerija pasiūlys teisėkūros iniciatyvą, kuria būtų apribotas didžiųjų prekybos centrų darbo laikas, kaip tai daroma Vokietijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Tai paskatintų smulkiųjų mažmenininkų, viešojo maitinimo įstaigų ir ūkininkų turgelių gyvybingumą.
Balandžio mėnesį ankstesnė Latvijos ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė teigė, kad didžiųjų prekybos centrų darbo valandų negalima riboti be duomenimis pagrįstų argumentų.
