Paveiks ne tik miškus ir žemės ūkį, bet ir miestus
Šiemet dėl klimato kaitos pokyčių jau matėme skaudžių gamtos stichijos padarinių JAV, Europoje – nuo Ispanijos iki Lenkijos. Ar yra reali grėsmė, kad panašaus masto audros ir potvyniai gali smogti Lietuvai?
Aplinkos ministro Simono Gentvilo manymu, tik laiko klausimas, kada didesni klimato kaitos iššūkiai pasieks Lietuvą. Nuo energetikos infrastruktūros, žemės ūkio iki vandens tiekimo – visos šios sritys daugiausiai susiduria su klimato kaitos keliamais iššūkiais.
Dėl besikeičiančių sąlygų žemės ūkio, miškininkystės įmonėms dvigubėja ir draudimo įmokos – anot ministro, rizika dėl besikeičiančio klimato yra išaugusi 2–3 kartus.
Taip į nuostolius klimpsta ir Europos Sąjungoje veikiančios draudimo bendrovės dėl potvynių šiemet jau patyrė milijardinę žalą. Panaši situacija ir JAV, kurioje yra net atvejų, kai draudimo bendrovės atsisako drausti turtą.
Bendrovės „Kauno grūdai“ vadovas Andrius Pranckevičius taip pat sako, kad ūkininkai jau savo kasdienybe įsitikina klimato kaitos pasekmėmis.
„Mes, kaip „Akola“ įmonių grupė, turime pirminę žemės ūkio gamybą – patys ir sėjame, ir pjauname, ir gaminame pieną – pokyčius tiesiogiai jaučiame savo kailiu.
Mūsų atveju, klimato pokytis labiau susijęs ne su vėtromis ar potvyniais, bet su upių terasų sausra. Tai buvo daug kam netikėtas posūkis, tačiau jau prieš penkiolika metų pradėjo ryškėti, kad tos vasaros šiltėja, šiltėja ir žiemos“, – patikino verslo atstovas.
A.Pranckevičius prisimena, kaip prieš dvidešimtmetį pagrindinė problema žemės ūkyje buvo įšalimas žiemos sezonu, todėl žieminių pasėlių Lietuvoje buvo labai nedaug. „Visi žiūrėdavom į Prancūziją ar Vokietiją ir vadindavom jūrinėmis valstybėmis, kuriose yra švelni žiema ir ten jau 80 proc. pasėlių – žieminiai“, – pateikė pavyzdį jis, pridurdamas, kad tokį skaičių jau pasiekė ir Lietuva.
Tai, anot diskusijos dalyvio, yra ir gerai, ir blogai. Nors žiemos sąlygos tapo itin palankios maisto gamybai, bet vasaros yra neprognozuojamos dėl karščio bangų.
Kaip bebūtų, kova su gamtos stichijomis ir sukeliamais padariniais – sudėtinga.
Gelbėja bendrovių suteikiamas draudimas pirminėje žemės ūkio veikloje ir jis veikia – draudžiami ūkiai ir nuo įšalimo, ir nuo sausrų. Jis pastebi, kad draudimas verslams išties brangsta.
Aplinkos ministerija jau yra pateikusi analizę, kaip klimatas Lietuvoje keisis iki 2100 m. Pagal šiuos parametrus bankų ir draudimo sektorius perskaičiuos riziką ir atitinkamai keis kainodarą.
„Net nereikia eiti į 2100 metus. Pirmieji klimato kaitos pokyčius jaučia žemės ūkis ir miškininkystė. Miškininkystėje dabar yra masinis eglių džiovimas, nes yra šiltos žiemos, sausos vasaros – spygliuočiai negali apsiginti, nes nepagamina sakų ir taip medžiai džiūva“, – teigė ministras.
Karščio bangos turės įtakos ir vyresnių šalies gyventojų sveikatai, todėl kils klausimų, kai tam pritaikyti pastatus. Vien per šių metų rugsėjį buvo fiksuoti septyni karščio rekordai.
Iš kitos pusės, Lietuvą pasiekia ir trumpos, bet stiprios liūtys. Nors diegiami mechanizmai, kaip šią problemą švelninti, pastebima įtaka ir miestams, kurie susiduria su dideliais vandens kiekiais. Todėl prie to reikia ne tik prisitaikyti, bet ir nuolat ruoštis.
Kad klimato kaita turi didelės įtakos miestų infrastruktūrai, patvirtino ir diskusijoje dalyvavęs įmonės „Vilniaus vandenys“ Gamybos tarnybos vadovas Viktoras Matonis.
„Besikeičiantis klimatas turi didelės įtakos ir mūsų veiklai. Reikia suprasti, kad tam, jog vanduo patektų į kiekvieno namus, reikia elektros energijos. Po kiekvieno škvalo mes jaučiame ir tam ruošiamės – pavyzdžiui, turime elektros generatorius“, – dėstė atstovas. Net vasarą Lietuvą nusiaubusi audra didesnių problemų nesukėlė, nors kasmet galvos skausmą kelia trumpi, bet intensyvi lietūs.
Įmonė aktyviai investuoja ir į atsinaujinančia energetiką. „Vilniaus vandenys“ savo didžiausioje Vilniaus nuotekų valykloje iš nuotekų dumblo jau dabar pasigamina nemažą elektros energijos dalį, taip pat elektrą generuoja saulės elektrinės, o pagaminama dalis augs ir statant naujas gamybos vietas.
Kiek yra ketvirtadalis elektros energijos? V.Matonis pateikė paprastą palyginimą – tiek energijos užtektų aprūpinti Širvintų rajoną.
Svarbiausia – pasiruošimas
Kadangi gamtos stichijos ateityje, tikėtina, labiau paveiks kitas Europos šalis labiau nei Lietuvą. Ties Vengrija, viduriu Lenkijos yra brėžiama karščio riba, o tai reiškia, kad aukščiau šios linijos esančios šalys bus pačioje palankiausioje zonoje, jei kalbėtume apie kritulių kiekį – juk vanduo žemės ūkyje yra pats svarbiausias komponentas, paaiškino „Kauno grūdų“ vadovas.
Tai, anot jo, yra didelė galimybė, kurią valstybė turėtų išnaudoti.
Šiai minčiai antrino ir Žemės ūkio viceministrė Laura Ramanauskaitė, bet tuo pačiu pabrėžė, kad nuo karščio bangų ar perteklinio vandens nėra apsaugota ir Lietuva.
„Klimato kaita gali smogti blogiausiu pavidalu ir Lietuviai tikriausiai gali sulaukti potvynių, tačiau Lietuvos istorijoje tai nebūtų naujas dalykas. Prieš elektrinę Kaunas nuolat kentėdavo ypač nuo pavasarinių potvynių, ledų sangrūdų Nemune ir Neryje. Tos grėsmės yra labai realios ir mes apie jas turime galvoti, joms ruoštis. Per daug sniego, per daug ledo ir Kaunas gali būti nuplautas per 27 minutes“, – kalbėjo viceministrė.
Ji primena, kad ministerija yra numačiusi tam tikrus mechanizmus, kurie gali padėti ūkininkams nukentėjusiems nuo sausros. Tačiau situaciją gelbėtų ir savitarpio pagalbos fondai, kuriuos taiko ir kitos Europos šalys.
„Žemės ūkio ministerija šiai dienai yra pasirengusi visas analizes ir mokslininkai yra pateikę duomenis, kiek mes turėtume padengti nuostolius. Visi skaičiai yra paruošti, dabar reikia dialogo su socialiniais partneriais, pasižiūrėti, koks yra poreikis iš pieno sektoriaus dalyvauti savitarpio pagalbos fonduose“, – patikino L.Ramanauskaitė.
A.Pranckevičius taip pat pažymėjo, kad Lietuvos ūkio bendrovės vadovaujasi panašia praktika tam, kad nuostoliai būtų suvaldyti ir verslai išliktų. Bet valstybės paramos, turbūt, tai nebūtų įmanoma. Tačiau jis primena, kad vienas sprendimas problemų neišspręs ir tam reikėtų žvelgti į didesnį paveikslą.
Kaip galima vertinti Europos Sąjungos politiką, skirtą klimato kaitai stabdyti? S.Gentvilas pirmiausia dėmesį atkreipia į JAV prezidento rinkimų rezultatus. Jo manymu, Donaldui Trumpui vėl tapus valstybės vadovu, tai ES reikš žaliojo kurso vystymosi pabaigą.
„Europa gali būti viena, nes Donaldo Trumpo laikais Amerika pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo. Europos pramonė praranda konkurencingumą prieš Ameriką ir jei Europa tęs savo žaliąją pertvarką, europietiški produktai, įskaitant žemės ūkį, pramonę, sunkiąją pramonę, taps brangesni.
Mano prognozė, jei D.Trumpas darys tą patį, Europa turės sustoti su žaliuoju kursu dėl to, kad nėra pasaulinio susitarimo: Europa generuoja 10 proc. šilumos efektą sukeliančių dujų“, – mano ministras. Taip vienos šalys stengsis ir investuos, o kitos veiks dar kitomis sąlygomis.
