Pagal tam tikrus reikalavimus auginamos daržovės bei vaisiai ir iš Lietuvos pievų suneštas medus – tai trys produktų grupės, kurios nuo 2007-ųjų yra ženklinamos Nacionalinės kokybės produktų (NKP) ženklu „Kokybė“.
Tačiau per pastaruosius porą metų NKP produktų asortimentas gerokai padidėjo, ir dabar pirkėjai ant maisto pakuočių regi ne tik ženklą „Kokybė“, bet ir ženklą „Nacionalinė kokybė. Lietuva“.
Pastaruoju ženklu dažniau ženklinami kiaušiniai, vištiena, kiauliena ir jos produktai, pieno produktai, gaminiai iš grūdų.
Mažėja sertifikuotojų
Iki šiol ūkius, gaminančius NKP produktus, sertifikavo bei prižiūrėjo trys įmonės – viešoji įstaiga „Ekoagros“, Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo skyrius ir bendrovė „Ekoliuks“.
Šiuo metu bendrovė „Ekoliuks“ stabdo veiklą, todėl žemės ūkio ministro įsakymu naikinamas leidimas jai vykdyti NKP sertifikavimą ir priežiūrą.
Leidimas nustos galioti maždaug po mėnesio, gruodžio 1-ąją, tačiau šios bendrovės išduoti sertifikatai galios tol, kol ūkiai arba maisto gamybos įmonės pasirinks kitą sertifikavimo įstaigą ir gaus naują sertifikatą. Tam laiko skiriama iki 2025-ųjų kovo 1 dienos.
„Kadangi viena iš sertifikavimo įstaigų baigia veiklą, buvę jos klientai turės kreiptis arba į viešąją įstaigą „Ekoagros“, arba į Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo skyrių“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Guseva.
Pasak jos, sertifikavimo poreikis didėja, nes nuo 2022-ųjų, kai buvo atnaujinta NKP sistema, siekti ženklo „Nacionalinė kokybė. Lietuva“ pradėjo ir Lietuvos maisto pramonės įmonės.
2023 metais iš viso galiojo jau virš 340 NKP sertifikatų. Tai – liudijimas vartotojams: NKP išsiskiria aukšta kokybe, o jų gamybos ar perdirbimo procesas – atsekama kilme, aukštesniais aplinkos tausojimo ir gyvūnų gerovės standartais.
Sertifikatai garantuoja ir tai, kad šie produktai pagaminti iš žaliavų, kurių sudėtyje nėra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), juose nėra tam tikrų maisto priedų, o produktų maistinė vertė yra didesnė už įprastinių.
Įvykdė svarbius reikalavimus
„Vilniaus paukštynas“ yra viena iš negausių bendrovių, turinčių NKP gamybos sistemoje naudojamą ženklą „Nacionalinė kokybė. Lietuva“.
Prieš porą metų, kai atsirado galimybė sertifikuoti paukštieną pagal atnaujintos NKP sistemos reikalavimus, „Vilniaus paukštynas“ įvykdė gyvūnų gerovei keliamus reikalavimus ir nuo 2023-iųjų vartotojus aprūpina aukštos kokybės ir santykinai nebrangiais vištienos produktais.
„Gauti sertifikatą nebuvo paprasta. NKP ženklas „Nacionalinė kokybė. Kokybė“ – aukštas įvertinimas, juo ženkliname šviežią, neperdirbtą vištieną bei jos produktus. Šis ženklas – tai vartotojams perduodama žinia, kad jie perka maistą, palankų sveikatai. Tai – svarbu, nes auginant viščiukus visi jie buvo apsaugoti nuo salmonelės užkrato, o kai paukščiai neserga, nereikia ir antibiotikų.
Tuo pačiu siekiant sertifikato reikėjo įvykdyti ir reikalavimus, susijusius su gyvūnų gerove. Tai – didelė atsakomybė“, – sakė „Vilniaus paukštyno“ direktorius Tadas Sprindžiūnas.
Solidi ūkininko patirtis
Darius Morkūnas – vienas iš tų ūkininkų, kurie pirmieji pradėjo daržoves auginti taip, kad jas galėtų ženklinti NKP ženklu „Kokybė“.
Savo ūkį Pasvalio rajone, Trajoniškio kaime D. Morkūnas įkūrė 2011-aisiais, ir tuo pačiu metu jį sertifikavo. Šiuo metu pagal „Kokybės“ sertifikato reikalavimus morkas bei kopūstus jis augina maždaug 24 hektaruose žemės.
„Paklausa rinkoje jau yra susiformavusi, tokias daržoves perkančių žmonių kiekis pastaruoju metu nebekinta.
Reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti norint gauti šį sertifikatą, išliko maždaug tie patys, kurių esmė – minimalūs chemijos kiekiai. Tenka pildyti tręšimo žurnalą, augalų apsaugos priemonių naudojimo žurnalą, atlikti dirvožemio tyrimus, taip pat būtina sėjomaina“, – kalbėjo D.Morkūnas.
Pasak jo, kai kurių daržovių paklausa išnyko, pavyzdžiui, šviežių, nevirtų burokėlių pardavimas pamažu mažėjo, ir pastaruosius kelerius metus ūkininkas jų nebeaugina.
„Tiesiog žmonės nori jų paruoštų vartoti – išvirtų, nuluptų, vakuumuotų“, – paaiškino jis.
Sutartį dėl ūkio sertifikavimo D.Morkūnas yra sudaręs su viešąją įstaiga „Ekoagros“. Ji kasmet atlieka planinį ūkio patikrinimą, o kai kada – ir atsitiktinį. O tai reiškia, kad jos specialistai gali bet kada atvažiuoti į ūkį ir paimti dirvožemio ar pačių daržovių mėginius tyrimams.
„Išmokos už sertifikuotus NKP plotus (už dalyvavimą ekologinėje sistemoje „Tausojanti vaisių ir daržovių programa) skaičiuojamos už hektarą, ir per visą mano ūkininkavimo laiką jos beveik nekito. Tai – svarbi finansinė paskata auginti sveikatai palankesnius produktus“, – teigė D.Morkūnas.
Jo ūkis daržoves tiekia ir visiems Lietuvoje dirbantiems prekybos tinklams, taip pat dalyvauja „Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose“ programoje.
Atnaujinta NKP sistema
NKP sistema buvo atnaujinta 2022-aisiais, žemės ūkio ministrui patvirtinus naujas šios sistemos taisykles.
„Atnaujinant sistemą produktų kokybės reikalavimai buvo paskirstyti į dvi grupes.
Vieni jų – baziniai. Jie yra aukštesni už privalomuosius, ES rinkai bendrus reikalavimus, ir liudija apie aukštesnę produktų kokybę. Tokie reikalavimai nėra sunkiai pasiekiami Lietuvos maisto produktų gamintojams.
Įvykdžius kokybei keliamus reikalavimus ir gavus sertifikatą, tokie produktai ženklinami naujuoju žaliu ženklu „Nacionalinė kokybė. Lietuva“. Tai – patrauklu ir didžiosioms maisto pramonės įmonėms, jos gana noriai suskato įgyvendinti reikalavimus, kad gautų atitinkamą sertifikatą“, – paaiškino N.Guseva.
Šiuo ženklu jau ženklinamos sertifikuotos uogos, vaisiai, daržovės, kviečiai, kiaušiniai, vištiena ir jos gaminiai, karvių pienas ir kiti produktai.
„Tuo tarpu raudonuoju NKP ženklu „Kokybė“ ženklinami produktai, kurių kokybei keliama dar daugiau reikalavimų. Jie yra ambicingesni kokybės, aplinkos tausojimo ir gyvūnų gerovės prasme, tad jiems pasiekti reikia daugiau pastangų.
Šiuo ženklu yra ženklinami sertifikuotas medus ir jo produktai, vaisiai, daržovės, uogos ir jų produktai, o pastaruoju metu, padidėjus asortimentui – ir paukštiena, kiaušiniai.
Atnaujinus nacionalinę maisto kokybės sistemą, sertifikatą gavo pirmasis ūkis, tiekiantis vartotojams šviežią kiaulieną, o 2023-aisiais atsirado pirmieji ženklu „Kokybė“ sertifikuoti pieno produktai, šiemet ženklu „Kokybė“ buvo sertifikuoti kviečiai“, – sakė N.Guseva.
Didesnės galimybės – pramonei
Pasak N.Gusevos, dvi NKP keliamų reikalavimų grupės suteikia galimybę ūkiams ir įmonėms išbandyti savo jėgas. Gavus žaliojo ženklo sertifikatą galima keliauti toliau – siekti dar geresnės kokybės.
„Vis daugiau įmonių domisi naująja NKP sertifikavimo sistema, dažniausiai tai rūpi paukštynams. Nes bendrieji reikalavimai šiuo atveju yra susiję su gyvūnų gerove – mityba, auginimo erdve.
Tuo tarpu ženklui „Kokybė“ keliami reikalavimai yra susiję su aplinkosauga ir tuo pačiu – žmonių sveikatai palankiais maisto produktais“, – sakė N.Guseva.
Jos teigimu, sertifikatas, suteikiantis leidimą naudoti ženklą „Kokybė“ atveria ūkininkams ar kitiems lietuviškų maisto produktų gamintojams gauti tam tikrą paramą.
Vaisių ir daržovių augintojams parama pagal ekologinę sistemą „Tausojanti vaisių ir daržovių programa (NKP)“ mokama už sertifikuotą žemės plotą ir specialius aplinkosauginius reikalavimus atitinkantį ūkininkavimą.
Ja siekiama paskatinti vaisių, uogų ir daržovių augintojus, kad jie diegtų aplinkai palankesnes gamybos technologijas.
Parama, per metus skiriama dalyvaujantiems minėtoje ekologinėje sistemoje vaisių ir daržovių augintojams, už hektarą sudaro 337 eurus.
Sertifikuotas NKP vaisių ir daržovių plotas truputį padidėjo. Šiemet jie sudaro 8,1 tūkst. hektarų, pernai – 7,8 tūkst. hektarų. Šiemet skirta bendra paramos suma sudaro 2,723 mln. eurų.
Pasiekia ir darželius
Pasak N.Gusevos, daug ūkininkų, auginančių ar gaminančių „Kokybė“ ženklu pažymėtus produkus, juos teikia darželiams. Tai daroma pagal „Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą“.
Tai – keleriopa nauda. Vaikai darželiuose maitinami kokybišku, visaverčiu maistu, o ūkininkai už NKP produktus taip pat gauna paramos.
Dalyvaujantiems šioje programoje ūkininkams dengiamas kainų skirtumas, nes pagal kokybės sistemas pagaminti produktų savikaina yra didesnė nei įprastinių maisto produktų ir žaliavų.
Numatytas paramos laikotarpis – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., bet tiekti NKP produktus ūkiai turi ne trumpiau nei 3 mėnesius.
„Ir dar viena paskata – NKP gamintojai gali pretenduoti ir į valstybės pagalbą gamybai. Ji skiriama produktų prekiniam paruošimui, pavyzdžiui, etikečių spausdinimo išlaidoms, pirminės pakuotės įsigijimo išlaidoms, etikečių bei pakuočių dizaino sukūrimo išlaidoms.
Paramos skiriama ir sertifikavimo išlaidoms bei sertifikavimo įstaigos vykdomos priežiūros išlaidoms“, – paaiškino N.Guseva.
Taip pat numatyta pagalba ir NKP populiarinti, pavyzdžiui, galima gauti finansinę paramą informacijos apie kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus sklaidai, populiarinimo leidinių apie juos leidybai, viešiesiems renginiams Lietuvoje organizuoti – konferencijoms, konkursams ir kitokiems.
Tokios paramos tikslas – didinti kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos apimtis, ugdant vartotoją ir populiarinant šiuos produktus.
Paramos neskiriama tik parodoms bei mugėms.
