Kuo trumpesnis šis maisto produktų kelias „nuo lauko iki stalo“, kuo mažiau jame tarpininkų, tuo jis ir tvaresnis. Tačiau iššūkių tiesiant tokius kelius irgi netrūksta.
Bus teigiamų pokyčių
Tam, kad įsivyrautų trumposios maisto tiekimo grandinės, ir ūkininkai, ir jų partneriai skatinami pasinaudoti parama.
Anksčiau trumpoms tiekimo grandinėms kurti investicinė parama buvo skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020-ųjų (KPP) metų programą. O toliau plėtoti trumpąsias maisto tiekimo grandines numatyta naudojantis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ lėšomis.
Trumpų maisto tiekimo grandinių projektų vystymui Strateginiame plane numatyta 10 mln. eurų.
Pagal šią intervencinę priemonę nuo lapkričio 4-osios iki gruodžio 31-osios paramos galės kreiptis ne tik ūkininkai, privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, bet ir viešieji juridiniai subjektai, atitinkantys pagal intervencinę priemonę jiems keliamus reikalavimus.
Turėdami nemažai bendradarbiavimo su viešosiomis įstaigomis patirties, jie padės ūkininkams veiksmingiau aprūpinti produktais vietinę rinką.
Į paramą galės pretenduoti visi aktyviai dirbantys ūkininkai, perdirbėjai, kooperatinės bendrovės ir kiti trumposios grandinės dalyviai, siekiantys įrengti parduotuves, mobilias prekybos vietas, plėtoti rinkodarą ir, svarbiausia, realizuoti savo užaugintus ar pagamintus, perdirbtus žemės ūkio ir maisto produktus vietos rinkoje.
Trumposioms maisto tiekimo grandinėms yra svarbu turėti gerą prekybinę įrangą, transporto priemones, tinkamą sandėliavimą ir vietinius, sveikatai palankius produktus vertinančius pirkėjus.
Mėsos parūpina ir darželinukams
Utenos rajone, Leliūnuose ekologinį galvijininkystės ūkį turintis Mindaugas Kinderis – atviras naujovėms.
Šiuo metu jis ne tik ekologiniame ūkyje augina limuzinų veislės galvijus. Prieš porą metų jo vadovaujama bendrovė įgyvendino projektą „Bendrovės „Kinderio limuzinai“ ir partnerių bendradarbiavimas kuriant trumpąją tiekimo grandinę“.
Naudojantis paramos lėšomis buvo įrengta skerdykla bei mėsos paruošimo cechas. Šiuo metu, populiarinant ekologišką jautieną, ūkyje rengiamos ekskursijos bei edukacijos, per kurias degustuojami sausai brandintos jautienos kepsniai.
„Regime, kad žmonių, perkančių galvijų mėsą parduotuvėse, patirtis nėra gera. Girdime juos sakant, kad „nieko gera ta jautiena“. Mūsų tikslas – parodyti, kad taip nėra, ir kad iš ekologiškai užaugintų mėsinių veislių galvijų mėsos iškepti galima kuo įvairiausių maistingų kepsnių.
Turime ir savo ūkio elektroninę parduotuvę. Vežame jautieną pirkėjams ir taip prisidedame prie aplinkai palankios sistemos „nuo ūkio iki stalo“, – pasakojo M. Kinderis.
Degustacijose buvo pastebėta, kad ekologiškai užaugintų mūsų galvijų mėsa yra sotesnė, maistingesnė, ir jos patiekalams reikia mažiau – ja greičiau pasisotinama.
Ūkininkas užsiminė apie tai, kad norėtų gausiau geros mėsos tiekti vaikams į Utenos rajono ugdymo įstaigas.
„Galbūt teiksime paraišką paramai pagal intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ gauti. Bet pasiekti vaikų darželius ar kitas ugdymo įstaigas nėra paprasta. Jose viešųjų pirkimų konkursai rengiami centralizuotai produktų grupėms pirkti, jie nėra išskaidyti pagal atskirų produktų rūšis“, – sakė jis.
Pasak ūkininko, pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles šiuo metu ne mažiau kaip 50 proc. joms tiekiamų žemės ūkio ir maisto produktų turi būti ekologiški arba nacionalinės kokybės.
„Manyčiau, kad tas ekologiškų produktų procentas turėtų pamažu didėti. Svarbu ir tai, kad tie produktai būtų vietos gamintojų.
Švedijoje jau yra pasiekta, kad vaikų mitybos racione būtų 75 proc. ekologiško maisto. Yra regima ir to nauda – vaikai mažiau serga“, – kalbėjo M. Kinderis.
Kol kas iš savo ūkio jis kas trečią savaitę po 10 kilogramų ekologiškos jautienos nuveža į Utenos vaikų darželį „Voveraitė“.
„Kiek žinau, Ukmergės vaikų darželiai dalyvauja šioje paramos sistemoje, ir ūkiai jiems tiekia savo produktus. Tačiau Utenoje tai – tik pradžia. Reikia paskatinimo, nes tai turi būti ir savivaldybės politinė valia, ir jos bendrystė su ūkininkais.
Problema, kad Utenos rajone nėra daug tokių ūkių, kurie galėtų pateikti ekologiškus produktus. Čia ir dilema, kas pirmiau, „višta ar kiaušinis“. Ar pirmiau savivaldybė turi garantuoti, kad tikrai produktai bus nupirkti, ar ūkininkai turi turėti, ką pasiūlyti?
Savaime niekas nevyksta, reikia ir teisinio reguliavimo pokyčių, ir politinės valios. Ūkininkams svarbu turėti, kur realizuoti tai, ką užaugina“, – kalbėjo M. Kinderis.
Reikia didelių projektų
„Po truputį gausėja smulkiųjų projektų, kurie padeda ūkininkams įveikti savų produktų tiekimo rinkai sunkumus – įkurti savo parduotuvę ar įsigyti prekių autobusiuką.
Tačiau tai – tik pradžia. Reikėtų, kad ūkininkai galėtų aktyviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose – kad vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės, globos namai būtų aprūpinti vietos ūkininkų produkcija“, – teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė.
Pasak jos, tai įvyks, jeigu atsiras didieji projektai – logistikos centrai ne tik Lietuvos viduryje, bet ir kiekviename iš regionų. Tai turėtų būti sandėliai, į kuriuos ūkininkai suvežtų savo ūkiuose užaugintus ar pagamintus produktus, ir iš kurių visa tai būtų išvežama pas užsakovus.
„Svarbu ir tai, kad būtų didelis kokybiškų, vietos ūkininkų užaugintų, paruoštų vartoti, perdirbtų produktų – įvairių daržovių, mėsos, pieno produktų asortimentas.
Tačiau tokiems projektams plėtoti reikia ir patirties, nes teks konkuruoti su solidžiais didmenininkais, turinčiais seniai sukurtą infrastruktūrą ir prekiaujančiais pigia atvežtine produkcija“, – svarstė Z. Cirokienė.
Iššūkių – ne vienas
„Turiu 10 ha šiltnamių ir Anykščių rajone, ir dar 7 ha – prie Kėdainių. Auginu juose kuo įvairiausių agurkų, pomidorų, braškių“, – sakė ūkininkas, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.
Jis – vienas tų žmonių, kurie ir šiuo metu tai, ką užaugina, kaip lauktuves nuveža ir į vaikų darželius, nes regi, koks didelis yra šviežių, kokybiškų daržovių poreikis. Be to, ir jo paties šeimoje auga vaikai, kuriems reikia gero maisto.
„Turiu sumanymų. Nemažai dėl trumpųjų maisto tiekimo grandinių esame taręsi su kitais asociacijos nariais, bendravę ir su ankstesniu žemės ūkio ministru. „Grandinių“ įsitvirtinimo didžiausias iššūkis yra logistikos centrų finansavimas“, – patikino P. Andriejavas.
Logistikos centras yra statomas ties Kėdainiais, bet jo vieno visai Lietuvai – per mažai.
„Aš ir dar keletas bendraminčių ketinome kooperuotis tam, kad galėtume imtis vietinių žemės ūkio produktų logistikos centro statybų.
Turiu parengęs sąmatą. Pagal ją tokiam centrui reikėtų kone 4,5 mln. eurų investicijų.
Bet paaiškėjo, kad naujas kooperatyvas tam negali gauti finansavimo iš banko. Be to, vienas iš kooperatyvo narių už paskolą turėtų laiduoti savo turtu, nors visi jo nariai turi vienodas teises į sandėlį.
Yra ir kitų iššūkių. Logistikos centro investicijos – didžiulės, jį pastačius dar reikėtų poros ar net trejų metų pasiruošti, kad būtų galima teikti paraiškas viešųjų pirkimų konkursams produktams tiekti ir ilgalaikėms sutartims sudaryti. Juk vien tik paskolos įmokai sumokėti per metus tektų uždirbti apie 250 tūkst. eurų pelno“, – skaičiavimais pasidalino P.Andriejavas.
Trumpina ir kontrolės laiką
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ įgyvendinimo taisyklėse yra padaryta keitimų, tad pareiškėjais galės būti ir viešieji juridiniai subjektai, kurie, bendradarbiaudami su ūkininkais, galės padėti efektyviau realizuoti produktus vietinėje rinkoje.
Toks pakeitimas, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, turėtų paskatinti „Trumpos tiekimo grandinės“ projektų įgyvendinimo imtis žemės ūkio asociacijas, kaimo vietovėse veikiančios vietos veiklos grupes, kaimo bendruomenines ir kitas nevyriausybines organizacijas.
Logistikos centrų kūrimo projektams paramos intensyvumas padidintas iki 60 proc., – paramos intensyvumas yra suvienodintas projektams pagal visus tris paramos modelius.
Svarbu ir tai, kad, pagal investicinės paramos taisyklių pakeitimus, nedidelės apimties projektams trumpinamas kontrolės laikotarpis. Pavyzdžiui, tiesioginio žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo projektams (I modelis) kontrolės laikotarpis sutrumpintas iki 3 metų.
Tuomet, kai trumpąją tiekimo grandinę plėtoja kelios savivaldybės ar keli pardavimo kanalai (II modelis), kontrolės laikotarpis sutrumpintas iki 4 metų.
Logistikos centrų, realizavimo tinklų projektams (III modelis) išlieka 5 metų kontrolės laikotarpis.
Anot ŽŪM, nauja ir tai, kad trumpų maisto teikimo grandinių projektais sukurtose produkcijos realizavimo ar prekybos jais vietose prekiauti galės ne tik projekte tiesiogiai dalyvaujantys, bet ir kiti ūkininkai.
Stato logistikos centrą
ŽŪM teigimu, stiprinant trumpąsias tiekimo grandines ne tik skatinama vietos ekonomika, bet ir prisidedama prie tvaraus žemės ūkio bei mažinami maisto transportavimo atstumai, o tai naudinga aplinkai.
Siekiant, kad Lietuvos ūkininkų produkcija pasiektų galutinį vartotoją kuo trumpesniais atstumais, naudojantis ir investicinės paramos lėšomis, šalia Kėdainių statomas modernus logistikos centras.
Jis padės ūkininkams sandėliuoti tik Lietuvoje užaugintą ir pagamintą žemės ūkio produkciją, – daržoves, vaisius, pieno ir mėsos produktus, bet ir efektyviau organizuos produktų pristatymą į aplinkinius miestus.
Toks centras bus naudingas ir viešosioms įstaigoms, teikiančioms maitinimo paslaugas, nes joms kasdien reikalingas produktų krepšelis (asortimentas). Tikimasi, kad jau kitų metų artimiausių ūkių derlius bus sandėliuojamas šiame centre.
Žemės ūkio ministerija taip pat aktyviai prisideda prie maisto tiekimo grandinių plėtros, organizuodama įvairius renginius, kuriuose vartotojai gali susitikti su ūkininkais ir patys įsitikinti, koks yra skanus sezoninis, kokybiškas ir vietoje užaugintas lietuviškas maistas.
Įsigaliojo įstatymo pataisos
Šiemet trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyviams uždegta žalia šviesa lengviau įsitraukti į viešuosius pirkimus, savo produktus tiekiant neskelbiamų derybų būdu.
Nuo 2024 metų pradžios įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa, leidžianti perkančiosioms organizacijoms paprasčiau įsigyti žemės ūkio ir maisto produktų iš mūsų šalies ūkių.
Taip atsirado palankios galimybės žemės ūkio produktų gamintojams, savo valdoje pagamintos produkcijos perdirbėjams, žemės ūkio kooperatyvams, vienijantiems Lietuvos ūkininkus, realizuoti pačių užaugintus ar pagamintus žemės ūkio ir maisto produktus Lietuvoje ir užtikrinti supaprastintą jų tiekimą perkančiosioms organizacijoms.
