Projektams parama bus teikiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.
Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 560 699 eurai Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų. Pavasarį vykusiam pirmajam paraiškų rinkimo etapui atiteko 798 236,99 eurų.
Pagal veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ projektams tenkanti parama skiriama organizuoti bei vykdyti renginiams, kuriuose vietos veiklos grupės (VVG), kaimo bendruomenės, ūkininkai, nepriklausomi žemės ūkio konsultantai ir kiti tinklo dalyviai bus supažindinami su Strateginiu planu.
Parama pagal SP veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ bus teikiama ir teminiams renginiams, ir renginiams „Atviras ūkis“, ir SP viešinimo akcijoms.
Parama bus skiriama ir elektroninės komunikacijos priemonėms – audiovizualinei produkcijai, virtualiems turams, elektroniniams leidiniams.
Svarbu ir mokslininkams
„Viena iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) misijų – šviesti visuomenę, dalintis žiniomis apie inovacijas, supažindinti su mokslinių tyrimų rezultatais, mokslininkų įžvalgomis.
Nuo 2022-ųjų metų, naudodamiesi parama, kasmet suorganizuojame bent po vieną „Atviras ūkis“ renginį.
VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) padaliniai – ir bandymų stotis, ir mokomasis ūkis turi sukurtą taikomiesiems žemės ūkio tyrimams skirtą infrastruktūrą, ir mes ja naudojamės.
Norime ir mokslinių tyrimų rezultatais, ir praktine patirtimi pasidalinti su ūkininkais, žemės ūkio bendrovėmis, o renginiai „Atviras ūkis“ tam ir yra skirti“, – sakė ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės cento Plėtros skyriaus vadovė, klasterio „Žaliasis intelektas“ vadovė Audronė Arnašiutė.
Pasak jos, paraiškos tokiems projektams finansuoti anksčiau buvo teikiamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Šiemet tai bus daroma pagal analogišką SP priemonę.
„Renginius „Atviras ūkis“ kasmet skiriame vis kitokiai temai. Juos paprastai sudaro dvi dalys – teorinė ir praktinė. Pirmojoje dalyje pranešimus skaito mokslininkai, o po to diskutuojame su ūkininkais apie tai, kaip teoriją pritaikyti praktikoje.
Šiemet „Atviro ūkio“ renginys buvo skirtas žoliniams pašarams. Mokomajame ūkyje buvo pasėtas toks žolynas, iš kurio žiemai gyvuliams paruošti pašarai būtų visaverčiai. Mokslininkai su ūkininkais – gyvulių augintojais bei Veterinarijos akademijos specialistais – dalinosi įžvalgomis, kokį poveikį tokie pašarai turėtų galvijų sveikatai“, – kalbėjo A.Arnašiutė.
Kadangi ŽŪA bendradarbiauja su inovatyvios žemės ūkio technikos tiekėjais, jie taip pat kviečiami į „Atviro ūkio“ renginius. Taip sudaroma galimybė supažindinti ūkininkus su skaitmeniniais sprendimais bei inovatyviausiomis technologijomis.
„Kadangi dalis SP programų yra skirta ūkiams modernizuoti, sudarome sąlygas naujienų sklaidai. Svarbu, kad technikos parkas Lietuvoje būtų kuo naujesnis. Pravartu išnaudoti technologijas, nes tvarumas – tai ir vienas Žaliojo kurso tikslų, tad naujausia technika yra naudojama ir mūsų mokomajame ūkyje“, – sakė A.Arnašiutė.
Jeigu bus patvirtinta paraiška, kitąmet ŽŪA planuoja „Atviro ūkio“ renginį inovatyvioms javų auginimo technologijoms ir inovatyviems kombainams pristatyti.
Turi solidžios patirties
„Rengiamės teikti paraišką, o ir patirties turime nemažai, nes panašios paramos taisyklės buvo ir ankstesnėje – KPP programoje“, – teigė VVG tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė.
Pasak jos, VVG tinklas yra įgyvendinęs nemažai projektų – suorganizavęs tradicinėmis tapusių konferencijų, į kurias sukviečiami kaimo plėtros proceso dalyviai.
„Įprasta, kad konferencijose pranešėjai kalba ir apie problemas, ir kelia tam tikrus klausimus, kuriems kartu ieškoma sprendimo būdų. Kita tokių renginių tema – tai ir pasidalinimai gerąja patirtimi. Ji yra susijusi su LEADER metodo įgyvendinimu.
Mūsų tinklas vienija 49 VVG, tad organizuojame diskusijas ir gyvai, ir nuotoliniu būdu, rengiame seminarus apie tai, kaip, viešinant projektus, pasitelkti šiuolaikines priemones.
Ir šiuo metu turime tris įgyvendinamus projektus, finansuojamus dar iš KPP lėšų, jie baigsis kitąmet birželį.
Esame suplanavę šiemet prieš Kalėdas su VVG tinklo nariais peržvelgti veiklos rezultatus ir pristatyti geruosius pavyzdžius – įgyvendintus projektus. VVG įgyvendinamų projektų viešinimui filmuojame juos. Esame nemažai sukūrę vaizdo siužetų ir sukėlę į socialinius tinklus“, – kalbėjo K.Švedaitė.
Teiks pirmąją paramos paraišką
„Iki šiol neteko to daryti – šiemet pirmą kartą teiksime paraišką paramai gauti pagal SP techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.
Taisyklės numato, kad parama gali būti naudojama renginiams – mokymams konsultantų, kurie yra įrašyti į nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą.
Paramos taisyklės numato, kokios gali būti mokymų temos. Tai gali būti ir kvalifikacijos kėlimas, ir dalijimasis gerąja patirtimi, žiniomis“, – sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mokymo paslaugų skyriaus vadovė Renata Stašinskienė.
Pasak jos, taisyklėse numatyta, kokios mokymo formos yra naudotinos. Tai gali būti arba vykstantys gyvai, arba nuotoliniai seminarai bei kursai, skirti nepriklausomiems žemės ūkio konsultantams.
Lietuvos kaimo tinklo tikslai
Pasak Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento ES paramos programų stebėsenos ir vertinimo skyriaus vedėjos Jurgitos Pugačiauskaitės-Butrimienės, pagrindinis LKT tikslas – paskatinti, kad kuo daugiau suinteresuotųjų subjektų dalyvautų įgyvendinant Strateginį planą, nes kuo daugiau LKT narių į šias veiklas vienaip ar kitaip įsitrauks, tuo SP įgyvendinimas bus efektyvesnis ir labiau matomas visuomenei.
Taip pat LKT siekia padėti įgyvendinant SP numatytas veiklas ir pereiti prie veiklos rezultatais grindžiamo SP įgyvendinimo modelio. Kitaip tariant, tikimasi, kad realūs SP įgyvendinimo rezultatai taps pagrindiniu SP kokybės matu.
Norima prisidėti gerinant SP įgyvendinimo kokybę, taip pat – prisidėti informuojant visuomenę ir galimus paramos gavėjus apie Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir finansavimo galimybes.
Kartu siekiama skatinti inovacijas žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse ir remti tarpusavio mokymąsi ir visų suinteresuotųjų subjektų įtraukimą į keitimosi žiniomis ir žinių kaupimo procesą bei jų tarpusavio sąveiką.
Dar keletas LKT tikslų – prisidėti prie stebėsenos ir vertinimo pajėgumų bei veiklos; prisidėti prie SP įgyvendinimo rezultatų sklaidos; prisidėti prie aktyvesnio suinteresuotų šalių tarpusavio bendradarbiavimo iniciatyvų skatinimo ir užtikrinti, kad šis bendradarbiavimas būtų organizuojamas sklandžiai bei efektyviai.
Nuo to, kaip seksis siekti šių Lietuvos kaimo tinklo veiksmų programoje nustatytų tikslų, priklauso ne tik žemės ūkio sektoriaus plėtra, bet ir visų žemės ūkio bei kaimo plėtros dalyvių gerovė. Kiekvienas iš LKT tikslų padeda užtikrinti, kad inovacijos ir pažanga pasiektų kiekvieną, o dalyvavimas SP įgyvendinime būtų kuo lengviau pasiekiamas visoms suinteresuotosioms šalims. Stiprindamas bendradarbiavimą, skleisdamas žinias ir skatindamas inovacijas LKT prisideda prie tvarios Lietuvos žemės ūkio ateities.
Paramos gavėjai
Paraiškas kviečiami teikti nacionaliniu lygiu veikiantys bei žemės ūkio, miško ūkio ar kaimo plėtros procesuose dalyvaujantys LKT nariai, pavyzdžiui, nacionalinės konkrečios veiklos dalyvius vienijančios organizacijos, kitos institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, veikiančios visos šalies lygmeniu bei kiti– tai ne nacionaliniu lygiu kaimo vietovėse veikiantys LKT nariai, pavyzdžiui, kaimo bendruomenės, vietos lygmeniu veikiančios nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos ir kt.
Paraiškas galima teikti ir kartu su projekto partneriu ar keliais partneriais, kurie yra LKT nariai.
Paramos dydis ir intensyvumas
Paramos lėšomis finansuojamos įvairios renginių komunikacijos priemonės.
Tai gali būti teminiai renginiai – seminarai (10–50 dalyvių), vietos arba tarptautinės konferencijos – (51 iki 200 dalyvių).
Paramos lėšų gali būti skiriama „Atviras ūkis“ renginiams – kaimo vietovėse žemės ūkio arba kitokią veiklą vykdančių subjektų lankymas.
Taip pat lėšų numatyta strateginio plano viešinimo akcijoms – parodose, mugėse ar kitur.
Organizuojant visus šiuos renginius, paramos lėšų skiriama elektroninės komunikacijos priemonėms: audiovizualinei produkcijai, virtualiems turams, elektroniniams leidiniams.
Paramos dydžiai, priklausomai nuo vykdomos veiklos, yra skaičiuojami skirtingai.
Iki 107 200 eurų. Jei įgyvendinamos teminių renginių, renginių „Atviras ūkis“ arba SP viešinimo akcijų komunikacijos priemonės kartu su virtualiųjų gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turų, audiovizualinės produkcijos arba elektroninių leidinių komunikacijos priemonėmis ir mokymų veikla.
Iki 80 500 eurų. Jei įgyvendinamos teminių renginių, renginių „Atviras ūkis“ arba SP viešinimo akcijų komunikacijos priemonės kartu su virtualiųjų gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turų, audiovizualinės produkcijos arba elektroninių leidinių komunikacijos priemonėmis.
Iki 57 500 eurų. Jei planuojama įgyvendinti tik teminių renginių, renginių „Atviras ūkis“ arba SP viešinimo akcijų komunikacijos priemones.
Iki 28 750 eurų. Tokia didžiausia paramos suma gali būti skiriama per vieną paraiškų etapą pareiškėjams, kuriems buvo skirta parama trims arba daugiau projektų pagal SP techninės paramos veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisykles, skirtas renginių komunikacijos priemonėms, – jei įgyvendinamos teminių renginių, renginių „Atviras ūkis“ arba SP viešinimo akcijų komunikacijos priemonės kartu su virtualiųjų gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turų, audiovizualinės produkcijos arba elektroninių leidinių komunikacijos priemonėmis.
Iki 42 100 eurų. Tokia paramos suma skiriama tuo atveju, jei įgyvendinamos teminių renginių, renginių „Atviras ūkis“ arba SP viešinimo akcijų komunikacijos priemonės kartu su virtualiųjų gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turų, audiovizualinės produkcijos arba elektroninių leidinių komunikacijos priemonėmis ir mokymų veikla.
Paramos intensyvumas – iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
