Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtą įstatymų paketą po pateikimo antradienį palaikė 55 parlamentarų, prieš buvo 6 ir 29 susilaikė.
Kaip teikdamas projektus kalbėjo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, šia pertvarka sekama sėkmingu kitų valstybės valdomų įstaigų pertvarkos pavyzdžiu.
„Kaip žinote, mes jau ne vieną įmonę esame pertvarkę į akcines bendroves – tai ir Lietuvos keliai, „Via Lietuva“, ir matome teigiamus rezultatus, ir tą patį jūrų uostą. Tai su šiuo centru darome tą patį. Kai kurie pakeitimai susiję su tuo, kad dalis funkcijų dabar, kaip žinote, yra perduota Aplinkos ministerijai, tai šis įstatymas tai taip pat sureguliuos“, – teigė ministras.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas kėlė klausimą, kad pertvarka gali kelti rizikų efektyviam įmonės valdymui, jeigu į valdybą ateitų nekompetentingi vadovai.
„Aš, gerbiamas Ąžuolai, tikrai tikiu, kad saugiklių pakaks. (...) Kiek susipažinau, vadovas dirba jau beveik metus, matau jo kompetenciją, kad jis tikrai sugebės, ką mes suformuluosime, ir įgyvendinti“, – parlamentarą patikino K.Starkevičius.
Į „demokratės“ Laimos Nagienės klausimą, kokią komercinę veiklą vykdytų pertvarkytas centras, ministras akcentavo, kad veikla bus susijusi su paslaugų teikimu gyventojams centralizuotai.
Po kelių įmonių sujungimo nuo praėjusių metų sausio veikiantis ŽŪDC administruoja valstybės informacinius išteklius, kuriuose saugomi šalies žemės ūkio duomenys.
Centras valdo 7 registrus (gyvūnų augintinių, traktorių ir žemės ūkio mašinų, pašarų ūkio subjektų ir kitus) ir 10 informacinių sistemų (pieno apskaitos, traktorininkų pažymėjimų, žemės ūkio ir maisto produktų ir kitas).
Keičiasi tik ŽŪDC teisinė forma, o įmonės įpareigojimai nekinta – centras toliau turės užtikrinti sklandžią šių sistemų veiklą. Be to, akcinės bendrovės statusas leis geriau vystyti komercinę veiklą, pritraukti daugiau investicijų.
Pokyčiai būtini ir dėl pasenusių melioracijos statinių rekonstrukcijos – visų šalyje esančių statinių nusidėvėjimas siekia 71,73 proc., o valstybei nuosavybės teise priklausančių – 74,4 proc.
Anot ŽŪM, kol kas finansavimo iš biudžeto lėšų šiems darbams atlikti buvo skiriama nepakankamai, todėl prastėjo statinių būklė, didėjo rizika, kad bus užlietos gyvenamosios teritorijos ir dirbami plotai.
„Visa tai mažina Lietuvos ūkių konkurencingumą, neužtikrina tolygios, subalansuotos rajonų žemės ūkio ir kaimo plėtros, todėl turi būti ieškoma papildomų finansavimo šaltinių MIS (melioracijos inžinerinių statinių – ELTA) rekonstruoti“, – aiškina ministerija.
K.Starkevičius neatmetė galimybės šioms lėšoms surinkti dabartinį 10 proc. apmokestinimą keisti specialiu melioracijos fondu, į kurį įmokas mokėtų ūkininkai, tačiau tikino, kad šiuo klausimu diskusijos tarp žemdirbių vis dar vyksta.
„Jeigu nerasime (sutarimo – ELTA), ieškosime kompromisų“, – tvirtino politikas.
Po perorganizavimo valstybė bus vienintelė akcinės bendrovės akcininkė, tad išlaikys visišką įmonės kontrolę.
Teisinė ŽŪDC forma keičiama pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendaciją – valstybės įmonės, siekiančios efektyviau vykdyti komercinę veiklą, turėtų būti pertvarkytos į ribotos atsakomybės juridinius asmenis.
Projektus svarstys parlamento Kaimo reikalų komitetas (KRK), į plenarinių posėdžių salę jie sugrįžti turėtų lapkričio pradžioje.
