Išmokos už jų buveinių sutvarkymą anksčiau buvo mokamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“.
Vėliau šioje KPP priemonėje remtinų saugomų rūšių buveinių ir natūralių buveinių sąrašas buvo išplėstas. Taigi ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane (SP) dėmesio skiriama ne tik meldinės nendrinukės, bet ir kitų buveinių sutvarkymui, kuriose peri įvairių nykstančių rūšių paukščiai, gyvena baliniai vėžiai ar yra saugotinų augalų.
Nuo rugsėjo 2-osios bus pradėtos rinkti paraiškos pagal SP intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimui ir išsaugojimui“. Jas bus galima teikti iki spalio 31 d. Tai – priemonė, pagal kurią ir bus remiama veikla, susijusi su biologinės įvairovės išsaugojimu ir ekosistemų subalansuotu funkcionavimu.
Ūkininkai turi patirties
Ūkininkai, kurių plotai patenka į saugomas teritorijas, esančias ties vandens telkiniais, kur peri meldinės nendrinukės, įprato jose ūkininkauti šiek tiek kitaip.
Meldinių nendrinukių buveinių yra Ignalinos, Alytaus, Šilutės, Klaipėdos, Pagėgių, Marijampolės savivaldybėse, o jų išsaugojimu iki šiol rūpinosi apie 200 šalies ūkininkų.
„Meldinės nendrinukės peri Dysnos upės žemupyje, Padysnyje. Ten – dideli laukai, juose yra ir mūsų žemės.
Ir mes, ir kiti ūkininkai dalyvaujame šių paukščių apsaugos programoje maždaug 7 metus – tiek laiko, kiek ji tęsiasi mūsų krašte“, – sakė Ignalinos rajone, Padysnyje kartu su tėvu Aldonu ūkininkaujantis Alvydas Čepulis. Jų žemėje meldinių nendrinukių perimvietės užima maždaug 10–15 hektarų, – tikslų kiekį kasmet nustato ornitologai.
Ar sudėtinga sutvarkius rūpintis mažiesiems giesmininkams svarbiomis buveinėmis?
„Darbo yra daug. Laukus reikia nurodytu laiku nušienauti, šieno rulonus – išvežti, – atsakė Alvydas. – Pievų šienavimo laikas priklauso ir nuo nendrinukių perėjimo laiko, ir nuo to, kokie orai vyrauja vasarą. Pirmasis šienavimas dažniausiai būna nuo liepos 1 dienos, kitas – nuo rugpjūčio 1-osios, bet tikslus laikas kasmet skiriasi.
Mūsų krašte daug dirbamos žemės, gana riboti šiems paukščiams perėti tinkantys laukai. Nėra tokios jų gausos kaip kad Šilutės rajone.“
Žemė – saugomose teritorijose
Ūkininkai stengiasi išnaudoti kiekvieną žemės plotą žemdirbystei. Kas galėtų prašyti paramos (dotacijų) pagal SP priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimui ir išsaugojimui“ ir kuo ji svarbi žemės ūkiui?
„Paramos pagal šią priemonę gali kreiptis tiek fiziniai asmenys, ne jaunesni nei 18-os metų, tiek juridiniai asmenys, kurių valda ar jos dalis patenka į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) nustatytų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotus.
Ši priemonė svarbi tuo, kad ji suteikia galimybę iki šiol paramai netinkamus plotus paversti tinkamais plotais tiesioginėms išmokoms gauti“, – atsakė Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Čeponienė.
Pasak J.Čeponienės, SP priemonė „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimui ir išsaugojimui“ skirta ūkininkams paskatinti, kad jie imtųsi tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes – atkurti palankią jų būklę ir sudaryti sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms jose išlikti.
Atsižvelgiant į tai ir yra numatytos tinkamos finansuoti išlaidos.
Tai būtų sumedėjusios augalijos bei žolinės augalijos (įskaitant ir invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbai.
Taip pat – kelmų frezavimo darbai, pašalintos sumedėjusios ir žolinės augalijos išvežimo darbai.
Tinkamos finansuoti būtų ir išlaidos, kurių reikia ganyklų tvoroms įrengti tuose plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų, arba ganyklų statiniai yra sunykę.
Finansuojamos būtų elektrinių piemenų ir jų komponentų įsigijimo išlaidos.
Taip pat – išlaidos, kurių reikės naujoms seklioms kūdroms vėžlių buveinėse – pievose ir ganyklose iki 0,1 ha – įrengti, bei bendrosios išlaidos.
Buveinių teritorijos atvaizduotos ir Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainėje adresu https://zuikvc.maps.arcgis.com/apps/webappviewer/index.html?id=e079ee8a8d094a95ad2643b04717d20b
„Svarbu, jog visi numatomi atlikti buveinių atkūrimo ir tvarkymo darbai turės būti numatyti gamtotvarkos darbų poreikio aprašyme, kurio rengėju gali būti pats pareiškėjas.
Darbus teks suderinti su Saugomų teritorijų direkcija, kurios veiklos teritorijoje yra numatomas tvarkyti plotas“, – akcentavo J.Čeponienė.
Tai, kas saugotina
Pagal intervencinę priemonę atkuriamos ir saugomos šių rūšių buveinės: meldinių nendrinukių, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingos.
Taip pat – ir Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės: miškapievių , kadagynų, medžiais apaugusių ganyklų, nesusivėrusių žemyninių smiltpievių, karbonatinių smėlynų pievų, stepinių pievų, rūšių, turtingų briedgaurynų ir melvenynų.
Paramos dydis ir intensyvumas
Nuo rugsėjo 2-osios iki spalio 31 dienos vyksiančiam paraiškų pagal SP intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimui ir išsaugojimui“ etapui skirta beveik 1,6 mln. eurų lėšų.
Parama teikiama dotacijos forma, kompensuojant paramos gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 70 tūkst. eurų.
Didžiausias paramos intensyvumas – 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų: paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be pridėtinės vertės mokesčio, o mažiausias – 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo.
