Lietuvoje kuriamas ateities maistas: nuo grybienos fermentacijos iki vabzdžių baltymų

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, maisto inovacijos veržliai į priekį skverbiasi ir Lietuvoje, o šio sektoriaus potencialo kreivė sparčiai kyla aukštyn, konkurencingais rinkos žaidėjais tampant maisto pramonės sektoriuje veikiantiems startuoliams.

„Lietuva yra stipri gyvybės mokslų sektoriuje, biotechnologijose. Tačiau turime ieškoti ir naujų biotechnologijų sričių, kur galime tapti lyderiais. Maisto inovacijos – viena iš jų, kurią turime dar labiau auginti. Tai svarbu siekiant ir kuo didesnio šalies neutralumo klimato kaitos bei taršos aspektais“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų (EIMIN) ministrė Aušrinė Armonaitė.

EIMIN duomenimis, viso Lietuvos agro-maisto sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė 2022-iais sudarė apie 8 proc. BVP, o tematikos „Saugus maistas ir tvarūs agrobiologiniai ištekliai“ sektorius generavo 3,7 mlrd. eurų apyvartos, tai yra, per du procentus nuo visų Lietuvos įmonių apyvartos.

„Taigi, ši sritis turi neišnaudoto potencialo“, – pabrėžia A.Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja tvarumui Grėtė Lelė teigia, kad be teikiamos naudos ekonomikai inovacijos mitybos sektoriuje turi didžiulę vertę globaliu mastu.

„Agro-maisto sektorius yra atsakingas už daugiau nei trečdalį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje, įskaitant CO2, metaną ir azoto oksidą“, – sako G.Lelė.

Jungtinės Tautos naujausioje ataskaitoje paskelbė, kad gyvulininkystė, įskaitant pašarų gamybą, sudaro 14,5–20 proc. viso pasaulinio ŠESD, išmetamo dėl žmogaus veiklos.

„Svarbu nepamiršti, kad augant pasaulio gyventojų skaičiui augs ir maisto poreikis, ypač mėsos, tad gyvūninių baltymų poreikio patenkinimas ir maisto gamybos poveikis aplinkai taps dar didesniu iššūkiu. Alternatyvių baltymų pramonė atlieka svarbų vaidmenį didinant maisto sistemų atsparumą, prisidedant prie augančių gyventojų poreikių tenkinimo ir sprendžiant aplinkos bei maisto gamybos poveikio klimatui problemas“, – teigia G.Lelė.

Dar viena svarbi priežastis, pasak ministrės patarėjos, klimato kaita. Dėl sezoniškumo pasėlių derlius yra ribotas ir dažnai dėl nepalankių oro sąlygų nuostolingas: nepakankamas, nekokybiškas arba net sunaikinamas. Siekiant užtikrinti derliaus stabilumą klimato kaitos akivaizdoje, didėja dirvožemio drėkinimo bei tręšimo poreikis, taip prisidedant prie aplinkos taršos.

„Perėjimas prie pažangesnių ir tikslesnių maisto gamybos metodų tapo būtinesnis nei bet kada anksčiau“, – sako G.Lelė.

G.Lelei antrina viešosios įstaigos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė. Jos teigimu, pasaulis neišvengiamai turėsi pereiti prie maisto, kuris būtų palankesnis klimatui.

„Turime suprasti, kad žmonės gana sunkiai keičia savo įpročius, tad jie ir toliau norės jiems įprastų skonių. Taigi, turime ieškoti būdų, kaip tokį patį ar panašų pamėgtą skonį pasiūlyti forma, kuri būtų palankesnė klimatui, žmonių sveikatai ir gyvūnams. Pasaulyje jau dabar yra daugybė įmonių, tarp kurių ir didžiosios mėsos gamintojos, kuriančių į mėsą panašius gaminius, nenaudojant gyvūnų. Neabejoju, kad ilgainiui tokie produktai ims dominuoti rinkoje“, – teigia ji.

Pasak M.Šermukšnės, lietuviai suvartoja tris kartus daugiau mėsos negu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

„Privalome mažinti gyvūninių produktų vartojimą ir įsitraukti į savo racioną daugiau augalinio maisto. Tikiu, kad keliasdešimties metų perspektyvoje gyvūniniai produktai nebebus naudojami arba bus naudojami tik mažais kiekiais“, – sako įstaigos vadovė.

M.Šermukšnė pateikia Danijos pavyzdį – nuo 2030-ųjų metų šalyje įsigalios mokesčiai, kurie turėtų padidinti jautienos kainą ir, tikėtina, ilgainiui pralenks alternatyviais būdais išgaunamos mėsos kainą. Tai turėtų paskatinti vartotojus dažniau rinktis tvaresnę produkciją. Tačiau tam svarbi tvirta politinė valia.

„Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, vis dar mažai žmonių save įvardija alternatyviaisiais valgytojais. Tai yra, vegetarų, veganų, pesketarų ar fleksitarų mūsų šalyje yra vos apie 8 proc., kai, tuo tarpu, Europos vidurkis yra apie 30 proc. Kai kuriose Europos šalyse šis rodiklis siekia net ir virš 50 proc. Taip pat ir lyginant verslų siūlomą asortimentą, tiek parduotuvėse, tiek viešojo maitinimo įstaigose, atrodo, jog mes vis dar esame pradinėje stadijoje“, – pastebi vadovė.

Visgi M.Šermukšnė pabrėžia, kad kai kuriais atžvilgiais Lietuva kaip tik moderni ir veržli. Pavyzdžiui, viena pirmųjų iš ES valstybių narių pasirašė memorandumą su Nyderlandais dėl alternatyviųjų baltymų plėtros šalyje. Lietuvoje jau vykdomos mokslininkų atrankos į stažuotes užsienio šalių institucijose tyrinėjant alternatyvius baltymus.

Alternatyvūs baltymai – tai inovatyvūs maisto produktai, baltymų šaltiniai, sukurti kaip gyvūninių baltymų (mėsos, pieno, kiaušinių, jūros gėrybių ir kt.) analogai, užtikrinant, kad jų juslinės savybės ir mitybinė vertė būtų tokia pati arba net geresnė nei įprastų gyvūninių baltymų produktų.

„Gyvi gali“ vadovė teigia matanti aktyvų susidomėjimą iš valdžios institucijų atstovų dėl augalinių produktų prieinamumo didinimo.

„Manau, kad per artimiausius kelerius metus turime potencialo atsidurti tarp lyderiaujančių šalių Europoje“, – teigė ji.

EIMIN duomenimis, šiuo metu Lietuvos startuolių duomenų bazėje agro-maisto sektoriuje (AgTech & FoodTech sektorius) yra užsiregistravę 33 startuoliai, tačiau šis sektorius gerokai platesnis. Įvairios įmonės vykdo inovatyvią veiklą ir skatina tvarių maisto sistemų kūrimąsi.

Tarp startuolių, kuriančių produktus alternatyvių baltymų srityje – bendrovė „Biohifas“, kuri naudoja grybienos fermentaciją ir šalutinius maisto gamybos produktus paverčia maistu.

„Proveržį alternatyvių baltymų pramonėje Lietuvoje žada bendrovė „BioGNR“, kuri specializuojasi mikoproteinų gamyboje. Įmonė taiko fermentacijos pagrindu sukurtą gamybos technologiją alternatyvių baltymų gamybai, siekiant pasiūlyti sveikesnius ir tvaresnius sprendimus skirtus maisto pramonei“, – nurodo G.Lelė.

Įmonė „Bious Life“ teikia sprendimus gyvybės mokslams, kuriant 3D ląstelių karkasus (matricas), kurias galima pritaikyti kultivuotos mėsos gamybai.

Startuolių gretose ir inovatyvias technologijas taikanti „Leafood“ – didžiausias vertikalus ūkis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Naujoviškas ūkis pritraukė 6,45 mln. eurų užsienio investicijų. Šiame ūkyje auginama produkcija sunaudojant iki 95 proc. mažiau vandens, lyginant su tradiciniu ūkiu, naudojama žalioji energija, o užaugintas derlius – salotos ir žolelės be jokių chemikalų, pesticidų ir žalos aplinkai.

„Startuolis „Divaks“ gamina novatoriškus maisto produktus. Tai aukštos pridėtinės vertės produktai – vabzdžių baltymai ir riebalai, pasižymintys maistinėmis ir funkcinėmis savybėmis ir naudojami mėsos, kepinių, užkandžių, maisto sportui ir kitų maisto produktų gamyboje. Įmonė prisideda prie alternatyvių baltymų pramonės auginimo Lietuvoje. „Divaks“ planuose – 67 mln. eurų investicijos į gamyklą, kurioje bus integruota vertikalioji technologija, skirta didžiųjų milčių (lot. Tenebrio molitor) auginimui“, – pasakoja G.Lelė.

Jau esama sėkmingų proveržio pavyzdžių ir užsienio šalyse. Tarp jų – Izraelio įmonė „Remilk“, naudojanti precizinę fermentaciją mielių pagrindu, kuriančią identiškus pieno baltymus (ne gyvūninės kilmės), skirtus pieno pramonei gaminti sūrius, jogurtus ir ledus.

Suomių startuolis „Solar foods“ vysto inovatyvius baltymus, kurie gaminami vandenilį oksiduojančių bakterijų pagalba, kaip žaliavą naudojant dujas. Teigiama, kad Solein baltymų gamybos išeiga yra 10 kartų didesnė iš vieno hektaro lyginant su įprastiniais augalais ir jis yra vienintelis maisto produktas, nepaliekantis anglies pėdsako.

„Air protein“ – kuria baltymus fermentacijos būdu naudojant valgomus mikrobus kaip žaliavą naudojant anglies dioksido, deguonies ir vandenilio dujų mišinį. Bendrovė apskaičiavo, kad jų fermentacijos procesas panaudojant H2 ir CO2 paverčiant juos baltymais yra 5–10 kartų efektyvesnis nei augalai, naudojami alternatyviems baltymams gaminti.

Anot EIMIN, Lietuva aktyviai ieško galimybių kaip skatinti biotechnologijų inovacijas ir pažangą agro-maisto sektoriuje. „Inovacijų agentūros“ ir „Investuok Lietuvoje“ atlikti tyrimai rodo didelį potencialą plėsti alternatyvių baltymų pramonę, kuri yra svarbi biotechnologijų industrijos dalis, Lietuvoje apimant pažangiausiomis technologijomis sukurtus inovatyvius maisto produktus, tokius kaip kultivuojama mėsa (ląstelinis žemės ūkis), biomasės fermentacija ir tiksliosios/precizinės fermentacijos būdų gaunami maisto ingredientai (alternatyvūs baltymai).

„Susidomėjimas augaline mityba ir alternatyviais baltymų produktais vartotojų tarpe auga visame pasaulyje. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo prognozėmis, dar šiemet tikimasi didesnio vartotojų susidomėjimo augaliniais mėsos ir pieno produktų analogais, o iki 2030-ųjų vartotojų dėmesys ims krypti į fermentuotus alternatyvių baltymų produktus“, – tikina G.Lelė.

2035-iais vartotojai taip pat rinksis ir kultivuotos mėsos produktus. Iki 2030 metų tikimasi kultivuotos mėsos kainą sumažinti iki 3–6 JAV dolerių už kilogramą. Žvelgiant toliau į ateitį, mokslininkai mano, kad 2030-iais kultivuotos mėsos gamyba bus didesnė.

„Lyginant tradicinės ir kultivuotos jautienos gamybą apskaičiuota, kad jautienos gamybai, pritaikant kultivavimo technologiją, reikia 90 proc. mažiau žemės ploto, taip pat paliekamas 92 proc. mažesnis anglies pėdsakas, palyginti su pramoninėse fermose užauginta jautiena. Taip pat tokios gamybos metu susidaro mažiau atliekų“, – sako G.Lelė.