Ant kelio platus pasirinkimas
Antroji, kone nuo Nepriklausomybės pradžios veikianti gerai žinoma prekybos stotelė – pačiame Dotnuvos miestelio centre, prie parduotuvės „Mini market“. Prekybą savo pačių užaugintomis daržovėmis pradėjo už parduotuvės nuosavame name gyvenę dotnuviškiai. Vėliau iš savo mamos verslą perėmė jų dukra, kuri pakalbinta teigė esanti viena seniausių tokios prekybos atstovių.
„Parašykite, kad visi, su kuriais pradėjau, jau išmirė, aš likau viena“, – sako gerai dotnuviškiams pažįstama moteris.
Iš jos prekybos taške kasdien, be išeiginių, nuo 8 val. ryto iki pat 19 valandos vakaro galite nusipirkti visko, ko širdis geidžia: 8 skirtingų rūšių pomidorų (kaina nuo 3,5 iki 4 Eur), mažutėlių agurkų po 1,50 Eur, bulvių po 1,50 už kg, trešnių, slyvų, česnakų. Tik egzotiniai vaisiai – nektarinai po 5 Eur ir abrikosai po 4 Eur – yra atvežtiniai. Visi kiti vaisiai ir daržovės yra iš vietinių arba Lietuvos ūkių. Kai neliko pastate vaistinės, prekiautoja išsinuomojo patalpas iš parduotuvės ir dabar joje šaltai laiko daržoves, kad nesuvystų. Į pagalbą moteriai atskuba ir dukra, kuriai dar visai mažai yra tekę ir su seneliais prekiauti šioje vietoje.
„Tai labai sunkus verslas, pamenu, kai dar veždavome daržoves iš senelės namų su karučiu. O ypatingai sunku, kai karšta“, – sako moteris.
Ilsisi šio taško savininkė nedaug. Vasarį šioje vietoje jau prasideda prekyba pirmosiomis gėlėmis – tulpėmis. Paskui pavasarį, vasarą, rudenį besikeičiantis daržovių asortimentas, o iki pat lapkričio vidurio prekyba chrizantemomis Vėlinėms.
Pakelyje išsibarstę prekiautojai
Kiek tolėliau, jau Akademijoje, toje pačioje kelio pusėje – dar viena prekybos vieta iš namų kiemo. Čia taip pat gana gausus vietinių ūkininkų auginamų vaisių ir daržovių pasirinkimas. Dar toliau – Jonas iš savo kiemo teritorijos po skėčiu parduoda tik savo derlių: pomidorus ir agurkus.
„Aš čia prekiauju tik po pietų ir ne kasdien, o kai turiu daržovių. Rytais savo pomidorus vežu į turgelį Akademijoje“, – sako Jonas, kuris turi ne po daug, bet įvairių pomidorų rūšių. Juos augina kartu su žmona. „Vienas nieko nepadarytum“, – tvirtai sako.
Priešais jį kitoje kelio pusėje tvarkingas medinis prekybos kioskelis jau su gausesniu pasirinkimu ir iš toli matoma reklama. Daugelis, kurie važiuoja pro miestelį, jau įpratę čia apsipirkti.
Važiuojant dar toliau, beveik šalia posūkio į Vainotiškius, taip pat įrengta stacionari prekybos vieta. Šiuo metu ten tuščia, o birželį vyko prekyba įvairių rūšių gardžiomis vietinių augintojų braškėmis.
Josvainiuose karaliauja agurkai
Josvainiuose, agurkų augintojų krašte, taip pat kone 30 metų šalia pagrindinio kelio vykdavo ir dabar vyksta intensyvi prekyba agurkais bei kitomis daržovėmis. Jau turbūt daugiau kaip 10 metų prie autobusų stotelės įrengtas specialus užvažiavimas turgeliui su atitvarais, kad būtų saugu, tačiau ten dabar prekiautojų ne tiek daug, kaip anksčiau.
Buvo metas, kai tarpmiestinių autobusų vairuotojai sustodavo būtent prie turgelio ir patys išlipę nusipirkdavo agurkų bei paragindavo tą patį padaryti keleivius. Dabar čia prekiauja Giedra. Šį savo verslą ji pradėjo dar gyvendama Kauno rajone, Gaigaluose. Nuo 1997 metų moteris gyvena Kunioniuose ir Josvainių miestelyje parduoda savo užaugintus agurkus, pomidorus, svogūnus, česnakus bulves, krapus. Giedra jau 32 metus verčiasi daržovių auginimu šiltnamiuose ir prekyba.
„Buvo trumpų pertraukų dėl įvairių priežasčių, – sako moteris 32 metus besiverčianti daržovių prekyba. – Šiuo metu susimažinau didelius šiltnamius, kad viena galėčiau aprėpti“.
Pirmiausia ji augina daigus, kuriuos anksti pavasarį, dar kovo mėnesį, parduoda tiesiai iš namų, nes žmonės gerai žino, kad jos daigai bus kokybiški ir stiprūs. Kol neturi savo daržovių žmonės ateina ir nuperka pirmuosius agurkus, pomidorus tiesiog iš namų. Tik vėliau jau, kai atsiranda daržovių pas žmones, savąsias galima vežti ir į turgelį.
Paklausus, ką vis dėlto perka labiausiai, Giedra sako: „Agurkus. Dažniausiai perka agurkus. Kai pasirodo pirmieji pomidorai, tada juos, bet „einamiausia“ prekė – agurkai.“
Iš pomidorų žmonės, pasirodo, labiausiai mėgsta avietinius. Daržovių augintoja pasidalina ir geriausia jų rūšimi. Tai ‚Esmira‘.
Šiemet moteris pradėjo prekybą daug anksčiau, nei įprasta birželio viduryje, nes dėl šilto pavasario viskas užaugo ir prasidėjo daug anksčiau.
Prekiautojai sako, kad jų darbas sunkus ir ne visi noriai apie jį pasakoja, bet tokios vietos yra maloniai išskirtinės. Jų šeimininkai su Jumis kaip su pirkėju noriai pabendraus ir praturtins jūsų stalą.
Važiuodami pro Dotnuvą, Akademiją, Aristavą, Pelėdnagius, turėkite grynųjų. Namo grįšite su malonia patirtimi, šviežiomis daržovėmis ir, jei ne su įdomia išgirsta istorija, tai su prekybininko šypsena tikrai. Tik netingėkite pasikalbėti.
