Sumanymų netrūksta – kaimui reikia ir skaitmeninių technologijų, ir išmanių sprendimų

Šiuo metu situacija keičiasi, nes kaimo gyventojų poreikiai – jau kitokie.

Žemės ūkiui reikia ir skaitmeninių technologijų, ir robotų bei dirbtinio intelekto, reikia ir įvairių sprendimų, kurie padėtų taikyti žiedinės ekonomikos principus sprendžiant maisto švaistymo bei kitas problemas.

Pasak žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio, kaimo bendruomenėms tenka įveikti nemažai iššūkių. Gyventojų – mažėja, jauni žmonės nenoriai grįžta gyventi į kaimą, kuriame nėra tokių galimybių, kokias siūlo miestas.

„Kaime taip pat reikia informacinių technologijų. Jos daro įtaką visoms gyvenimo sritims – ekonomikai, švietimui, sveikatos priežiūrai, paslaugoms, socialiniams ryšiams“, – sakė E.Giedraitis.

Pasak jo, Europos bendroji žemės ūkio politika siekia ne tik remti žemės ūkį, bet prisidėti prie kaimo vietovių plėtros ir jos išsaugojimo – formuoja naują kryptį, nukreiptą į sumanių kaimų atsiradimą.

Žemaičiai – sumanūs. Vietos veiklos grupė (VVG) „Pajūrio kraštas“ jau skyrė finansavimą Brožių kaimo bendruomenės sumanytam projektui „Samtis Sveikatos“. Trišalė sutartis tarp VVG, bendruomenės ir Nacionalinės mokėjimo agentūros – jau pasirašyta.

Pagal projektą, kurį parama pasiekė pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano investicinę priemonę „Sumanieji kaimai“, bendruomenė, kartu su aštuoniais partneriais – ūkininkais Ernestu Rimgaila bei Alanta Zapalskiene, asociacijomis „Šefų kalvė“ ir „Kodas sveikatai“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir kitais, sumanė įrengti gastronominę studiją su bandomąja simuliacijų laboratorija.

Pasak VVG „Pajūrio kraštas“ VPS administravimo vadovės Raimondos Damulienės, Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje esantis Brožių kaimas apskritai yra pirmasis Europoje, jau pripažintas sumaniuoju kaimu.

„Bendruomenei šiek tiek anksčiau pavyko įgyvendinti ypač sunkų „Trumpųjų maisto grandinių“ projektą. O dabar startuoja kitas išskirtinis jos projektas“, – sakė R.Damulienė.

Bendra projekto vertė – apie 250 tūkst. eurų, iš jų parama sudaro 200 tūkst. eurų.

Pasak R.Damulienės, bendruomenės sumanymas – ypatingas.

Bandomoji simuliacijų laboratorija bus įrengta moduliniame namelyje – jame bus sustatyta už projekto lėšas supirkta virtuvės įranga.

Pagal projektą, mokymai ir konsultacijos vyks nuotoliniu būdu, todėl už projekto lėšas bus perkama ir skaitmeninė techninė įranga, reikalinga mokymams transliuoti. Tam ketinama įsigyti trijų rūšių kameras, mikrofonus, jų priedus, televizorių.

„Gastronominė studija pavadinta e-virtuve. Taigi projekte numatytos simuliacijos bus kuriamos šioje studijoje ir transliuojamos interneto svetainėje, kuri turės ir elektroninės parduotuvės funkcijas“, – paaiškino R.Damulienė.

Pagal projektą bus įkurtas neformalaus švietimo centras, skirtas plėtoti sveikatai palankią mitybą ir inovacijas.

Projekto metu, bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universiteto bei Kauno technologijų universiteto mokslininkais, bus atliekami moksliniai tyrimai – tiriama maisto produktų maistinė vertė, cheminė sudėtis, tos pačios rūšies maisto produktai palyginti tarpusavyje ir nustatyta, kuris jų yra vertingiausias ir labiausiai palankus sveikatai.

Numatoma tirti šiuos produktus: sultinius, kepenėles, riebalus, skirtingas mėsos rūšis, raugintas daržoves, kryžmažiedes daržoves, – tai, ką tieks projekto partneriai ūkininkai. Mokslininkai pateiks išvadas, kuriomis bus vadovaujamasi kuriant naujus patiekalus ir receptus.

Pernai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sukūrė sumaniųjų kaimų strategijų įgyvendinimo modelį.

Jį Europos Komisijos ir nepriklausomi ekspertai įvertino kaip vieną pažangiausių visoje ES. ŽŪM numatė skatinti kaimuose skaitmenizaciją, energetinį efektyvumą, inovatyvių paslaugų plėtrą,– taigi norima atverti kaimą naujovėms ir inovatyvioms technologijoms.

Pasak viceministro E.Giedraičio, įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano investicinę priemonę „Sumanieji kaimai“ išlieka svarbus vietos veiklos grupių ir partnerių bendradarbiavimas.

Su VVG projektuose gali dalyvauti savivaldybių administracijos, savivaldybių tarybų įsteigti juridiniai asmenys, fiziniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, tame tarpe ir užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara atitinkantys MVĮ keliamus reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, mokslo ir mokymo įstaigos, fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą.

Tačiau, anot viceministro, sumanymai turi keliauti „iš apačios į viršų“, nes niekas kitas geriau nežino bendruomenės poreikių, kaip patys gyventojai. Todėl ir yra numatyta, kad VVG yra pagrindinės „Sumanaus kaimo“ strategijos rengėjos,pareiškėjos ir administratorės.

„Anksčiau ir pats vadovavau vietos veiklos grupei „Nemunas“. Mes buvome sumanę projektą – norėjome uždarytos mokyklos pastatą pritaikyti bendruomenės reikmėms. Padarėme viską – apskaičiavome išlaidas, parengėme projektą, bet savivaldybė ėmė ir jam nepritarė – neįžvelgė prasmės. Taigi sumanymas žlugo“, – prisiminė E.Giedraitis.

Pasak jo, būtent vietos savivalda atlieka svarbų vaidmenį kuriant pažangą sumanaus kaimo projektuose.

Savivaldybių administracija arba jos įsteigti juridiniai asmenys VVG parengtose strategijose gali dalyvauti kaip projektų vykdytojai arba partneriai.

Dalyvaudamos kaip partnerės savivaldybės tiesiogiai gali įsitraukti į projekto veiklų planavimą, vykdyti dalį veiklų ir prisidėti būtinu projekto kofinansavimu, dėl kurio kaimo bendruomenėms, asociacijoms, nors ir turinčioms puikiausių idėjų, neretai kyla sunkumų.

„Savivaldybių administracija gali įgyvendinti atsinaujinančios energijos projektus, užtikrinti švarų ir tvarų energijos tiekimą.

Jos gali kurti modernias transporto sistemas, įskaitant viešojo transporto ir dviračių takų plėtrą. Tai mažina ir automobilių išmetamų teršalų kiekį, ir gerina gyventojų mobilumą.

Savivalda taip pat nemažai gali prisidėti įgyvendindama pažangias atliekų tvarkymo ir rūšiavimo sistemas, siekdama mažinti atliekų kiekį ir skatinti perdirbimą.

Taip pat nemažai svarbūs gali būti savivaldybių įgyvendinami viešojo pobūdžio sumanaus kaimo projektai, kurie skirti visai bendruomenei, tokie, kaip viešųjų erdvių atnaujinimas ar socialinių paslaugų plėtra“, – teigė viceministras E. Giedraitis.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano investicinei priemonei „Sumanieji kaimai“ iš viso yra numatytas 15 mln. eurų biudžetas.

Strategija įgyvendinama kaip skėtinis projektas, kurį sudaro bendra strategija ir atskiri, vienos arba skirtingų veiklos pobūdžių projektai, savarankiškai parengti projektų vykdytojų.

Paramą strategijai įgyvendinti galės gauti VVG ir VVG partnerė, turinti patvirtintą kaimo vietovių vietos plėtros strategiją.

Projektus VVG galės teikti ir taisyklėse įvardinti fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldybių administracijos, mokslo ir mokymo įstaigos.

Jei strategijai įgyvendinti paraišką teikia tik viena VVG, didžiausia paramos suma gali sudaryti iki 500 tūkst. eurų.

Jeigu įgyvendinant strategiją bendradarbiavimo principu dalyvauja dvi VV, suma padidėja iki 600 tūkst. eurų, jeigu trys ir daugiau VVG – iki 700 tūkst. eurų.

Į didžiausią – iki 700 tūkst. eurų paramos sumą, neįtraukiant strategijos vykdytojos partnerių, gali pretenduoti VVG, kurios veiklos teritorijoje gyventojų skaičius yra didesnis kaip 40 tūkst. žmonių.

Projektų vykdytojų veikloms bus skiriama parama iki 200 tūkst. eurų.

Kvietimas teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 -2027 m. strateginio plano investicinę priemonę „Sumanieji kaimai“ planuojamas rugsėjo 2 – 30 dienomis, tad VVG tam jau turėtų ruoštis.

Vietos veiklos grupės parengta strategija turės apimti bent vieną sumanaus kaimo temą: vietos ekonomiką, infrastruktūra ir paslaugos, sumanios vietos bendruomenė, aplinkos apsauga ir klimato kaitos pokyčių švelninimas.

Sumaniųjų kaimų projektuose galės būti pačios įvairiausios veiklos. Tai ir robotizuoti ūkiai, viešosios elektroninės paslaugos, kolektyvinių transporto priemonių naudojimas pagal kaimo gyventojų poreikius, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ir daugybė kitų veiklų.