Iš viso, Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, patvirtinta 112 960 paraiškų – truputį mažiau, nei pernai. Mat tendencija keletą metų išlieka ta pati – pareiškėjų skaičius mažėja, o deklaruotas plotas nežymiai didėja.
Ta pačia proga, pasibaigus deklaravimui skirtam laikui, atsirado galimybė žvilgtelėti ir į tai, kokios naudos jau davė įsigaliojęs Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginis planas.
Štai kam teikiama pirmenybė
Didesnis socialinis teisingumas, susijęs su išmokomis smulkiesiems bei jauniesiems ūkininkams.
Trumpųjų maisto grandinių kūrimas, arba daugiau dėmesio gyvulininkystės plėtrai ir aprūpinimui maistu. Taip pat – tolimesnis ūkininkų kooperacijos skatinimas.
Mažesnė aplinkosaugos ir žemės ūkio sektoriaus priešprieša – paskatos ūkininkauti tvariai, tausoti dirvožemį, mažiau naudoti importuojamų trąšų.
Ūkių atsparumo krizėms ir negandoms stiprinimas, pasitelkus investicines priemones bei paramą gyvūnų ir pasėlių draudimui.
Tai keletas atraminių polių – svarbiausių tikslų, kuriuos buvo numačiusi Žemės ūkio ministerija, rengdama strateginį planą, ir kurie į žemės ūkio sektorių atnešė tam tikrų permainų.
Seime būta iniciatyvos pakeisti teisės aktus taip, kad per susijusius ūkio asmenis būtų galima riboti tiesiogines išmokas.
Tokiam sumanymui nepritarė Europos Komisija. Jos nuostata – kiekvienas ūkininkaujantis žmogus turi teisę į individualią veiklą, o susietumo kriterijus nėra ta priemonė, kuri gali būti taikoma ribojant tiesiogines išmokas.
„Mažesni nei 300 hektarų dydžio ūkiai konkurencinėje kovoje pralaimi prie didesnius ūkius, todėl jiems, dalyvaujant įvairiose ekoschemose, tiesioginėms išmokoms nėra taikoma ribojimų.
Tiesioginės išmokos pradedamos mokėti nuo spalio 16-os dienos.
Siekiantys 300 hektarų ir mažesni ūkiai gaus 100 proc. išmokų, o didesniems nei 300 hektarų ūkiams išmokos bus mažinamos“, – teigė ministras K. Navickas.
Pasak jo, ŽŪM iniciatyva svarbus pokytis buvo padarytas Viešųjų pirkimų įstatyme, kuriame buvo aiškiai apibrėžta trumposios žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės sąvoka.
Tai atvėrė kelią perkančiosioms organizacijoms produktus pirkti tiesiogiai iš ūkininkų.
„Vienas iš dviejų žemės ūkio ir maisto produktų logistikos centrų jau veikia Klaipėdos rajone , kito statybos prasidėjo Kėdainių rajone, Aristavėlės miestelyje“, – sakė K.Navickas.
Dar vienas niuansas – didesnė parama sutelkiama perspektyviausiems smulkiesiems ūkiams. Pasak ministro, jiems padidinta paramos suma sudaro 17,9 mln. eurų. Labiausiai skatinami yra optimalaus dydžio – 50–150 karvių laikantys pieno ūkiai.
Tai – svarbu ūkiams
Ūkiai sėjomainai naudojo įvairesnių kultūrinių augalų, daugiau – ankštinių kultūrų, kurios sukaupia CO2 ir jį savyje „užrakina“. Šie augalai ne tik gerina dirvožemio kokybę, bet ir didina augalų atsparumą kenkėjams, vadinasi, mažiau tam reikia naudoti pesticidų kiekius.
Pasak ministro K. Navicko, deklaravimas galėjo būti lengvesnis, bet tik dabar keičiama programinė įranga, – paskutinį kartą tai buvo daryta 2012 metais.
„Techninis pagrindas dabar yra sutvarkytas – atnaujinama analitinė dalis bei registras, ir tikimasi, kad iki kitų metų deklaracijoms skirto laiko sistema bus galutinai sutvarkyta“, – patikino jis.
Strateginio plano veikla „Kraštovaizdžių elementų priežiūra“ – populiarėja. Anot žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, buvo deklaruotas 47 proc. didesnis prižiūrimų kraštovaizdžio elementų plotas – tų, kurie deklaruoti pagal veiklą „Kraštovaizdžių elementų priežiūra“.
„Iš viso bendras deklaruotas kraštovaizdžio elementų plotas šiemet yra dvigubai didesnis už pernykštį. Pernai jų buvo 6,1 tūkst. hektarų, šiemet – 13 tūkst. hektarų“, – užsiminė viceministras.
„Kraštovaizdžio elementai buvo naujovė, patys ūkininkai stebėjosi ir klausdavo, ar išties „tas šabakštynas“ yra kraštovaizdžio elementas?
Šiemet jau buvo aišku, kokie tai plotai. Įvairių vertinimų sulaukėme, nes buvo ir ūkininkų, kurie sakė, kad dabar su traktoriumi galulaukėse lengviau apsisukti, nes numatytos tam tikro pločio juostos, kuriose žemė nejudinama“, – užsiminė ministras.
Šiuo metu tvarkyti tų žemės plotų, kurie deklaruoti kaip kraštovaizdžio elementai, tačiau nedalyvaujama veikloje „Kraštovaizdžių elementų priežiūra“, neprivalu.
Anksčiau buvo privaloma palikti ariamoje žemėje ne mažiau 4 proc. negamybinių plotų. Pasak K. Navicko, po ūkininkų protestų Europos Komisija (EK) pakeitė reglamentą, ir to privalomumo neliko. Šiemet deklaravimo laiku šis sprendimas jau galiojo.
Kraštovaizdžio elementai – dažniausiai tai vandens pakrančių apsaugos juostos, pagrioviai, palaukės.
Daugiametės pievos
„Aplinkosaugos ir žemės ūkio susipriešinimą kelia keletas svarbių dalykų. Vienas jų – žaliais kursas. Pavyko išspręsti daugiamečių pievų klausimą.
EK sušvelnino tam tikras pozicijas, ypač dėl negamybinių veiklų, ir šie pakeitimai jau buvo pritaikyti dabartiniame deklaravimo laikotarpyje“, – priminė K.Navickas.
ŽŪM susitikimai su EK pareigūnais bei ES žemės ūkio komisaru padėjo pakeisti daugiamečių pievų ploto reikalavimus ūkininkų naudai.
Pagal EK nustatytą geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartą „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“, referencinis santykis, palyginti su 2018 metais, negali sumažėti daugiau nei per 5 proc.
2024 m. deklaruotas daugiamečių pievų plotas sudarė 550,5 tūkst. ha.
Palyginti su 2023 m. šis plotas sumažėjo itin nežymiai, apie 10 tūkst. hektarų. Bet, palyginti su 2018 m. patvirtintu referenciniu daugiamečių pievų plotu (612,3 tūkst. ha), rodiklis visgi sumažėjo apie 10 proc.
„Tačiau šių metų pradžioje Lietuvos iniciatyva su EK suderėtas deleguotojo reglamento papildymas į referencinio santykio skaičiavimą įtraukti nedeklaruotus daugiamečių pievų plotus, kurie yra daugiamečių pievų sluoksnyje, nulems, kad Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų, remiantis preliminariais 2024 m. pasėlių deklaravimo duomenimis, atstatyti nebereikės“, – sakė ministras K. Navickas.
Ekologinis ūkininkavimas
Pasak ministro K. Navicko, šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų bei ūkinių gyvūnų deklaravimo duomenys liudija, kad deklaruoti ekologiniai plotai padidėjo.
Iš viso jie, vertinant pagal deklaracijas, sudaro 238,1 tūkst. ha.
„Buvau sunerimęs dėl to, kad ekologiniai ūkiai traukiasi. Tačiau deklaravimo duomenys rodo, kad ekologinių plotų, palyginti su praėjusių metų duomenimis, pagausėjo.
Net du kartus, palyginti su praėjusių metų duomenimis, padidėjo pereinančių prie ekologinio ūkininkavimo deklaruotas plotas“, – sakė K. Navickas.
Beveik trečdaliu paaugo ekologiniai plotai (įskaitant pereinančius prie ekologinės gamybos), kuriuose auginami vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai, tiek pat padidėjo ir sertifikuotų daugiamečių žolių plotas.
Ekologinės sistemos
Kaip ir praeitais metais, populiariausios išlieka kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinės veiklos. Pagal veiklą „Augalų kaita“ šiemet, palyginti su 2023 m., deklaruotas 25 proc. didesnis plotas: 732,3 tūkst. hektarų.
Veiklos „Tarpiniai pasėliai“ 2024 m. deklaruoto ploto rezultatai nedaug tesiskyrė nuo 2023– ųjų. Jų plotas šiemet sudaro 341,4 tūkst. hektarų (pernai – 343,9 tūkst. hektarų).
Pagal veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ šiemet deklaruotas plotas penktadaliu viršijo pernykštį ir siekė 1,4 mln. hektaro (pernai – 1,2 mln. ha). Tačiau pareiškėjai šiemet labiau rinkosi kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus, kuriems taikomi paprastesni reikalavimai ir už kuriuos skiriama mažesnė išmoka: 20 eurų už hektarą, o įsipareigojimai prisiimami vieneriems metams. Tuo tarpu pasirinkusiems tiesioginę sėją išmoka siekia 66 eurus už hektarą.
2024 m. deklaravimo rezultatai rodo, kad veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ tampa dar populiaresnė – deklaruotas 36 proc. didesnis plotas nei 2023 m. Jis sudaro 286,3 tūkst. hektarų (pernai – 210,9 tūkst. ha).
Pakeitus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą buvo sumažintas ūkinių gyvūnų laikymo reikalavimas (iš 0,3 sutartinio gyvulio (SG)/ha į 0,1 SG/ha), taip pat įvesti palengvinimai pievų priežiūrai priklausomai nuo ganomo ūkinių gyvūnų intensyvumo.
Tad ūkininkai šiemet dar aktyviau rinkosi dalyvauti ekologinės sistemos „Kompleksinės pievų ir šlapynių priežiūros schemos“ veiklose.
Pagal veiklą „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ 2024 m. deklaruotas beveik dvigubai didesnis plotas, palyginti su 2023 m. (2024 m. – 39,8 tūkst. ha, o 2023 m. – 21,8 tūkst. ha).
Pagal veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ palyginti su 2023 m., 2024 m. deklaruotas daugiau nei du kartus didesnis plotas (2024 m. – 4,7 tūkst. ha, o 2023 m. – 2,3 tūkst. ha).
Informacija pateikiama remiantis pateiktų deklaracijų duomenimis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.
Galutiniai duomenys bus žinomi vėliau, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos suadministruos 2024 m. gautas paraiškas.
