Nusausinti durpžemiai keičia klimatą – numatė priemones, kaip juos vėl padaryti naudingus gamtai

Šiuo metu tas kalvotos plotas, kur aukštumose – molinga žemė, o žemumose juoduoja durpžemis, yra išnuomotas ekologiniam ūkiui.

Kasmet ūkininkas apsėja plotus vis kitais augalais, bet durpžemiai slėniuose dažnai būna apsemiami vandens, o ir šiaip juose noriai šaknijasi varputis“, – pasakojo Utenos rajone žemę iš tėvų paveldėjusi ir ją ūkiui nuomojanti moteris.

Dabar ūkininkai skatinami nederlinguose, išeinančio pašalo bei lietaus apsemiamuose durpingos žemės plotuose nei sėti, nei pjauti – atkurti durpines šlapynes.

Neseniai, birželio 17-ąją, startavo nauja priemonė „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“.

Jai įgyvendinti skirta 19,36 mln. eurų. Iš jų 16 mln. eurų bus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF, – angl. Recovery and Resilience Facility) lėšos, dar 3,36 mln. eurų – valstybės biudžeto pinigai.

Numatyta, kad už 1 ha atkurto pelkių ploto galima gauti 3044,03 eurų (įskaičius pridėtinės vertės mokestį) dotaciją.

Paraiškas galima teikti iki rugpjūčio 19 dienos. Antrasis kvietimas teikti paraiškas pagal šią priemonę planuojamas rugsėjo – lapkričio mėnesiais.

Durpžemių atkūrimas – nauja RRF priemonė, ir ūkininkai dar neprisijaukino minties, kad galėtų ja pasinaudoti.

„Jeigu dirbamoje žemėje, tarkim, 30 hektarų dydžio lauke yra vienas kitas lopas – keli arai durpžemio, vargu, ar ūkininkai imsis braižyti tikslias jo ribas.

Gamtos įvairovė mūsų krašte didelė, yra ir durpynų, ir šlapynių, ir paukščiams perėti palankų vietų. Jų ūkininkai nė nearia – apsuka ratą aplink tą šlapiuojantį žemės plotą nekliudydami jo padargais.

Dirbamoje žemėje tų kelių arų durpžemio ūkininkai nesureikšmindavo.

Galbūt dabar atsiras jų ir tokių, kurie pasinaudos parama – nubraižys tikslias jų ribas, sutvarkys taip, kaip reikia, ir vėliau galės juos deklaruoti“, – svarstė Marijampolės rajone Lietuvos ūkininkų sąjungą atstovaujantis Sigutis Jundulas.

Jis pats turi ekologinį ūkį Armoniškių kaime, bet jo žemėse durpžemių nėra. „Esu bitininkas, sėju rugius ir kepu iš jų miltų ruginę duoną“, – taip savo ūkį apibūdino S.Jundulas ir pridūrė, kad jis gerai žino kitų šio krašto ūkininkų rūpesčius.

Siekdama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žemės ūkio sektoriuje, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įgyvendina įvairias priemones.

Viena jų ir yra durpinių šlapynių atkūrimas įgyvendinant RRF veiklą „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“.

„Klimato kaita yra svarbiausia priežastis, skatinanti tuo rūpintis. Tad ir šios priemonės tikslas – mažinti ŠESD emisijas, kurios išsiskiria iš pažeisto, nusausinto organinio dirvožemio – vadinamojo durpžemio.

Šio tikslo bus siekiama atkuriant hidrologinį durpžemių režimą – pakeliant juose vandens lygį ir taip sudarant sąlygas juose pelkėdaros procesams atsinaujinti.

Pirmiausia svarbu sumažinti ŠESD emisiją, o prasidėjus pelkėdaros procesams natūraliai prasidės ir anglies absorbavimas, nes pelkės tarsi kempinė sugeria iš atmosferos CO2 dujas ir jas kaupia“, – sakė Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė.

Lietuvoje durpžemiai užima apie 6–8 proc. viso šalies ploto – mūsų valstybė, kaip ir kitos Baltijos bei Šiaurės šalys, yra viena turtingiausių durpžemiais visoje ES.

„Iš viso Lietuvoje durpžemių plotas siekia virš 500 tūkst. hektarų, iš jų mūsų šalies žemės ūkyje naudojama apie 250 tūkst. hektarų – juose yra dirbama žemė arba žaliuoja pievos.

Blogai yra tai, kad nusausinti durpžemiai, ypač, jeigu jie yra ariami, išskiria ypač daug durpėse sukauptų ŠESD.

Užtat, ekspertų nuomone, durpžemių atkūrimas yra viena iš veiksmingiausių priemonių, skirtų sumažinti ŠESD emisijoms žemės ūkyje.

Vertinant poveikį 1 hektarui, durpžemių atkūrimas, ypač hidrologinio režimo atstatymas, yra 10 kartų efektyvesnė priemonė mažinant emisijas nei kitų plotinių tvaresnio ūkininkavimo priemonių – neariamųjų technologijų, tarpinių pasėlių, augalų kaitos – taikymas.

Sutvarkius santykinai nedidelius durpžemių plotus teigiamas poveikis klimatui yra didžiulis“, – sakė K. Simonaitytė.

Skaičiuojama, kad atkūrus vos 3 proc. visų žemės ūkio naudmenų ploto ES užimančius durpžemius, ŠESD emisijos žemės ūkio ES sektoriuje sumažėtų beveik ketvirtadaliu.

Kaip tad motyvuoti ūkininkus, kad jie kuo daugiau dėmesio skirtų klimato kaitos švelninimo priemonėms?

Pasak K.Simonaitytės, kai kurie ūkininkai savaime yra motyvuoti. Jiems rūpi aplinkosauga, ir jie patys yra suinteresuoti ūkininkauti taip, kad neigiamas poveikis klimatui būtų kuo mažesnis.

„Tuo pačiu tai daryti ūkininkai skatinami ir finansiškai.

Tad Žemės ūkio ministerija durpinėms šlapynėms atkurti skirtą RRF priemonę pirmiausia sieja su tais plotais, kurie ir šiuo metu beveik nenaudojami žemės ūkyje – šlapiais durpžemiais, kuriuose galbūt, pavyzdžiui, yra pažeista melioracinė sistema. Ūkininkai gali tuos plotus sutvarkyti gavę vienkartinę dotaciją, teikiamą pagal RRF priemonę.

Tai – fiksuotas įkainis, skirtas hektarui durpžemio atkurti bei yra numatyta, kokios išlaidos yra tinkamos finansuoti“, – sakė K. Simonaitytė.

Tai būtų pelkių hidrologinio režimo atkūrimas durpžemiuose, taip pat – melioracijos inžinerinės infrastruktūros pertvarkymo darbai: atkuriamos pelkės ir (arba) melioracijos inžinerinių sistemų statybos, griovimo darbai.

Kita remiama veikla – melioracijos inžinerinių statinių statybos techninės priežiūros darbai, taip pat – sumedėjusios augmenijos, akmenų šalinimas, kelmų frezavimas, paviršiaus formavimas.

Pasak K. Simonaitytės, Nacionalinė mokėjimo agentūra savo interneto svetainėje pateikia nuorodą į durpžemių žemėlapį. Jame ūkininkai gali pasitikrinti, ar tie durpžemiai, kurie yra jų žemės plotuose, ten yra nurodyti.

„To jau ir užtenka paraiškai rengti – nuspręsti, ar norima dalyvauti RRF priemonėje.

Rengiant paraišką reikės nustatyti tikslias durpžemio ribas konkrečioje vietoje. Nes kai kurie duomenys žemėlapyje yra pasenę – vykstant natūraliems gamtiniams procesams nusausintos durpės mineralizuojasi, nyksta, ir durpžemio plotas mažėja.

Žemės ūkio duomenų centras intensyviai dirba atnaujindamas šį žemėlapį“, – paaiškino K. Simonaitytė.

Yra trys aktualijos, kurios aplinkosauginę RRF lėšomis finansuojamą priemonę sieja su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiu planu.

Viena jų – Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartai. Tai – paramos sąlygų sistema, pagal kurią ūkininkai ir kiti paramos gavėjai įpareigojami jų laikytis.

Dabartiniame ES bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpyje yra numatytas naujas – GAAB 2 standartas, skirtas būtent durpžemių ir šlapynių apsaugai. Jo tikslas – apsaugoti dirvožemį, kuriame gausu anglies ir tokiu būdu mažinti CO2 išsiskyrimo emisijas.

„Buvo planuota, kad Lietuvoje jis įsigalios nuo 2024-ųjų sausio, tačiau Europos Komisija sutiko jo startą atidėti dar metams, taigi GAAB 2 standartas įsigalios 2025-ųjų sausį. Taip buvo skirta daugiau laiko pasiruošti – patikslinti durpžemių žemėlapį, prioritetą teikiant ariamiems durpžemiams, kuriuose deklaruojami pasėliai.

Kadangi ariant – judinant durpžemį ŠESD emisijos yra didžiausios, apsaugos tose vietose reikia labiausiai“, – paaiškino K. Simonaitytė.

Atsižvelgiant į šio standarto reikalavimus, nuo 2025-ųjų bus draudžiama sausinti durpžemių plotus – įrengti naujas drenažo sistemas.

Senas sistemas galima rekonstruoti su sąlyga, kad tai nepakenks durpžemių aplinkosaugos būklei – nenusausins tų plotų, kuriuose dominuoja vandens danga, išskyrus atvejus, kai įrengiamas reguliuojamas drenažo režimas.

Taip pat draudžiama deginti durpžemių plotus, nevalia jų ir arti, – tose vietose leidžiamas tik neariminis žemės dirbimas.

„Manoma, kad dalis tokiuose plotuose ūkininkaujančių žmonių, įsigaliojus GAAB 2 standartui, nutars imtis alternatyvios veiklos.

Galbūt kai kurie ūkininkai, pasinaudoję RRF parama, atkurs durpžemių plotus, pakeldami juose vandens lygį – sutvarkydami hidrologinį režimą“, – paaiškino K. Simonaitytė.

Kita su Strateginiu planu siejanti aktualija – galimybė dalyvauti ekologinėse sistemose.

Pasak K. Simonaitytės, plotuose, kuriuose bus atkurtas hidrologinis režimas, ekstensyvi žemės ūkio veikla nebus draudžiama. Ūkininkai ir toliau juose galės vykdyti tam tikrą veiklą ir dalyvauti ekologinėje sistemoje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ ir už tai gauti išmokas. Pagal šią veiklą durpžemių plotuose galima šienauti – surinkti biomasę arba ganyti juose gyvulius.

„Trečioji aktualija – strateginiame plane numatyta ekologinė sistema „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“. Tai – alternatyva, jeigu ūkininkas dar nesiryžta imtis hidrologinio režimo keitimo veiklų, bet norėtų sumažinti ŠESD iš savo durpžemių.

Išmoka už deklaruotų pievų hektarą siekia 225 eurus, o šiai strateginio plano priemonei numatytų įsipareigojimų reikia laikytis 5 metus“, – paaiškino pašnekovė.