„Tos veislės, kurios tinka Prancūzijai, nebūtinai tinka Lietuvai. Todėl tam tikslui darome daug lauko bandymų, šiais metais esame pasisėję virš 300 veislių turime beveik 1500 apskaitinių laukelių“, – kalbėjo S.Augas.
Jo teigimu, „Dotnuva seeds“ išbando platų ratą veislių, tad pasiūlyti gali gausybę žemdirbiams aktualių augalų: nuo plačiai Lietuvoje paplitusių žiemkenčių iki naujai populiarėjančių.
„Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog nesvarbu, kokias žemės ūkio kultūras augina ūkininkas, svarbu tai, jog būtų tinkamai puoselėjamas dirvožemis. Jau antrus metus iš eilės stebime tai, jog ūkininkai vis dažniau sėja ridikų, facelijų, garstyčių, sėjamųjų vikių, šakninių ridikų, juodvų. Tai – tarpiniai augalai. Jie per trumpą vegetacijos laikotarpį užaugina savo vaisių ir praturtina dirvą, o tai ypač svarbu siekiant pagerinti dirvožemio savybes ir jo struktūrą“, – tendencijomis pasidalijo S.Augas.
Džiugina ir tai, jog augalų asortimentas plečiasi kasmet, pavyzdžiui, šiemet yra išbandomos 66 kukurūzų rūšis, jų iki šiol nebuvo.
Patikimas procesas
Pasak įmonės produkto eksperto Roberto Visockio, „Dotnuva seeds“ itin atsakingai žiūri į sėklų selekcijos procesą.
„Norint atsirinkti gerą ir patikimą veislę, reikia ją išbandyti vietinėmis sąlygomis, todėl tam, kad veislė, patektų į mūsų atstovaujamą sąrašą, ji turi pereiti keturis etapus. Pirmiausia žiūrime į oficialius Europos bandymus, ten atsirenkame potencialias kandidates: atsižvelgiame į derlingumą, atsparumą ligoms, pastovumą ir panašiai.
Tada sėjame į oficialius Lietuvos bandymų laukelius, o taip pat turime savo privačius laukus. Galime pasidžiaugti, kad „Dotnuva seeds“ bandymų laukas – didžiausias Lietuvoje.
Jei viskas būna gerai, tada veislę sodiname ūkininkų laukuose, iš pradžių po 1–2 hektarus. Stengiamės veisles išbandyti penkiose skirtingose teritorijose.
Galiausiai apibendriname visus rezultatus ir jeigu matome, kad gamyba pasiteisina, pradedame atstovauti šią veislę“, – apie tai, kaip atrenkamos pačios geriausios sėklos pasakojo R.Visockis.
Lietuvoje daugiausia žieminių augalų plotų, tad daugiausia ir dirbama su žieminių augalų sėklomis.
„Kiekvienas ūkininkas iš savo laukų nori sulaukti maksimalaus derliaus. Daugiausiai derliaus duoda žieminiai augalai. Pavyzdžiui, kad ir kokios blogos sąlygos būtų, žieminis augalas rudenį vistiek duos apie 5–6 tonas derliaus, kai, tuo tarpu su vasarojais tokie skaičiai yra iššūkis – reikia labai gerų metų“, – paaiškino R.Visockis.
Jis pabrėžė, jog siekdama patenkinti šiuos ūkininkų siekius ir didinti ekspertiškumą, įmonė išnaudoja tai, jog stebėjimą vykdo visose trijose Baltijos šalyse.
R.Visockis atskleidė, jog didžiausias ūkininkų galvos skausmas – klimato nepastovumas, todėl galimybė stebėti trijų šalių klimato sąlygas leidžia greičiau pasiekti norimą rezultatą.
„Pavyzdžiui, šiemet nušalo apie pusė Estijos pasėlių, tai galime stebėti, kokios veislės gali atlaikyti tokias žiemas, kaip Estijoje. Kadangi mes itin vertiname augalo savybes pakelti šaltį, todėl tokios galimybės yra labai svarbu“, – kalbėjo R.Visockis.
Ne tik ūkininkams
Tiesa, augalų sėklų selekcija naudos atneša ne tik ūkininkams – sodų ar kiemų savininkai, pasirinkę specialias vejų sėklas, taip pat gali sutaupyti ne tik savo laiko, bet ir kaštų.
„Pirmiausia, reikia nuspręsti, kokios vejos norite, kiek laiko galėsite ir norėsite skirti jos priežiūrai. Taip pat reikia įvertinti ir turimos įrankius priežiūrai, pavyzdžiui, žolės pjovimo robotui tinka viena veja, vėjapjovei – kitokia. Ši pasirinkimai lemia labai daug“, – kalbėjo „Dotnuva seeds“ produktų ekspertas Vilmantas Petrauskas.
Svarbus faktorius yra ir dirvožemis – „Dotnuva seeds“ savo asortimente, ką pasiūlyti turi ir tiems, kurių kiemuose dirva labai puri, vyrauja priesmėlis, ir tiems, kurie gyvena ūksmingose vietose“, – vardijo V.Petrauskas.
Pasak jo, šiuo metu didžiausias iššūkis – karštėjantis klimatas ir dažnėjančios sausros.
„Taip pat didinamas vejų ir žolių atsparumas druskingam vandeniui, tai ypač aktualu prie kelių ar šaligatvių esančioms vejoms ir pievoms. Taip pat stengiamės patenkinti ir žmonių poreikius, tai yra, sulėtinti žolių augimą, padidinti sėklingumą, bet tuo pačiu ir sumažinti kainą“, – sakė V.Petrauskas.
Tenka plėstis
Nors, lyginant su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje selekcinių sėklų naudojimas dar nėra taip plačiai paplitęs, ūkininkai vis dažniau renkasi jau patikrintus augalus.
„Dotnuva seeds“ vykdomojo direktoriaus teigimu, tai įpareigoja įmonę plėstis ir nuolat ieškoti naujų sprendimų ūkininkams ir sodininkams.
„Šiuo metu statome dar vieną sėklų ruošimo gamyklą Latvijoje, kadangi Lietuvoje visi esami pajėgumai yra išnaudoti. Ji turėtų pradėti veikti 2025 metų rudenį“, – džiugia žinia pasidalijo S.Augas.
Taip pat labai laukiamas leidimas iš Europos Sąjungos, selekcininkams naudoti „genų žirkles“.
Pasak pašnekovo, jos įgalintų veislių kūrėjus, tarp jų ir „Dotnuva seeds“, veisles sukurti per dvigubai greitesnį laiką.
„Jeigu šiuo metu veislę sukuriame per 10 metų, tai su šiuo įrankiu ūkininkus veislės galėtų pasiekti per 5 metus. Šis įrankis taip pat leistų selekcininkams labai tiksliai paveikti tą vietą, kurią reikia. Pavyzdžiui, turime veislę, kuri yra labai derlinga, kokybiška, tačiau labai jautri kažkokiai ligai, tuomet selekcininkas galėtų gana lengvai įvesti atsparumo tai ligai geną“, – paaiškino S.Augas.
