Bendrovės, pavadintos „Full Circle Biotechnology“, įkūrėjas ir vadovas yra atsakingas už 20 milijonų juodųjų kareivių muselių lervų.
Bankoke įsikūrusi įmonė augina vabzdžius, iš kurių vėliau gaminami pašarai krevetes ir kiaules auginantiems ūkiams.
Lervos, gyvenančios tamsioje, šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, maitinasi vaisių ir daržovių atliekomis, gautomis iš maisto ir gėrimų gamintojų, o „nuėmus jų derlių“, jos sumaišomos su su probiotinėmis bakterijomis ir grybais.
F.Collinsas sako, kad produktas yra ekologiškesnė alternatyva rinkoje dominuojantiems iš sojų pagamintiems gyvūnų pašarams. Pastarieji ne kartą buvo siejami su miškų naikinimu Pietų Amerikoje.
Jis taip pat teigia, kad įmonės vabzdžių pagrindu pagaminto pašaro anglies dioksido pėdsakas yra „100 kartų mažesnis nei sojų miltų“.
Tyrimai patvirtina, kad vabzdžių pagrindu pagaminti pašarai palieka mažesnį anglies pėdsaką, tačiau tik tuo atveju, jei lervos buvo maitinamos natūraliomis maisto atliekomis.
Tačiau, jei vabzdžiai buvo maitinti perdirbtu maistu, vieno tyrimo duomenys rodo, kad tokiu atveju iš sojos pupelių pagaminti pašarai palieka mažesnį anglies dioksido.
J. Collinsas priduria, kad „Full Circle“ pagamintame pašare yra iki 70 proc. baltymų, palyginti su tais, kurie pagaminti iš sojų, kuriose yra mažiau nei 50 proc. baltymų, todėl vabzdžių pašaras yra sotesnis ir maistingesnis.
2019 m. įkurtoje „Full Circle“ kompanijoje dabar dirba 14 žmonių ir pašaais aprūpina 49 skirtingus ūkius visame Tailande.
Brangesni kelis kartus
Įmonė nori plėstis, tačiau susiduria su kliūtimi – sojų pagrindu pagaminti pašarai šiuo metu yra gerokai pigesni.
Sojų pašaras šiuo metu kainuoja apie 460 eurų už toną, palyginti su 1 400 eurų kainuojančiu vabzdžių pašaru, rodo vienas Europoje šių metų pradžioje atliktas tyrimas.
Siekdama sumažinti savo pašarų kainą, „Full Circle“ dabar kreipiasi į dirbtinį intelektą, tikėdamasi, jog tai padės maksimaliai padidinti gamybą mažesnėmis sąnaudomis.
Norėdama tai padaryti, įmonė šiuo metu „moko“ dirbtinio intelekto sistemą tirti visus turimus praeities ir dabarties duomenis apie vabzdžių auginimą, jog ši nustatytų ir parinktų geriausius metodus.
Stebėjimai apiims viską: nuo temperatūros iki maisto kiekio, optimaliusios erdvės, kurios reikia lervoms, taip pat dirbtinis intelektas turės greitai ir tiksliai suskaičiuoti tūkstančius musių, o taip pat nustatyti ar vertėtų įvesti naujas padermes ar rūšis.
„Dirbtinis intelektas gali padėti mums pagreitinti bandymų ir klaidų procesą, padėti įveikti kliūtis ir išsiugdyti pakankamai platų supratimą apie vabzdžių auginimą tam, kad būtume įsitikinę, kad mūsų gamyba yra optimizuota“, – sako J. Collinsas.
„Dirbtinis intelektas gali padėti mums apdoroti, užfiksuoti ir suprasti kiekvieną iki šiol atliktą vabzdžių auginimo bandymą ir išplėsti didesnio ir maistingesnio derliaus potencialą kiekvieną kartą, kai jį auginame.“
Dirbtiniam intelektui reikia laiko
Lietuvoje veikianti vabzdžių ūkio programinės įrangos tiekėja „Cogastro“ taip pat kuria dirbtiniu intelektu paremtą sistemą.
Šiuo metu „Cogastro“ parduoda stebėjimo programinę įrangą, kuri automatiškai renka duomenis, kad vartotojams būtų lengviau juos analizuoti galėtų, tačiau dirbtinio intelekto atnaujinimas leis sistemai pačiai mokytis, prisitaikyti ir atlikti pakeitimus vabzdžių ūkyje.
„Cogastro“ teigia, kad neskuba pardavinėti naujos įrangos, įmonė tai padaryti ketina per artimiausius trejus metus.
Jos įkūrėja ir vadovė Mantė Šidlauskaitė sako atsargiai žiūrinti į kosmoso įmones, kurios teigia, kad jau turi lengvai prieinamas dirbtinio intelekto sistemas.
„Iš savo patirties žinome, kad programinės įrangos sluoksniui sukurti reikia laiko, o mes su tuo dirbame jau penkerius metus.
„Mums prireikė laiko dirbant su skirtingomis įmonėmis visame pasaulyje tam, kad suprastume jų procesų skirtumus ir panašumus, kad galėtume standartizuoti savo duomenų modelius, kad patenkintume jų persidengiančius poreikius. Taigi dabar turime atskaitos tašką, kad sukurtume tinkamą dirbtinio intelekto sprendimą“.
„Bet kai matome, kai neseniai susikūrę startuoliai skelbia apie su dirbtiniu intelektu susijusius produktus, suprantame, kas jie negali turėti tikslaus dirbtinio intelekto modelio prieš pradėdami jį mokyti, o norint jį apmokyti, reikia turėti tam tikrų duomenų, o norint turėti duomenų, pirmiausia reikia turėti klientų“, – kalbėjo M.Šidlauskaitė
Ji priduria, kad yra susirūpinusi dėl per didelio dirbtinio intelekto, kaip madingo žodžio, naudojimo, o įmonės taip ir nepaaiškina, kaip veikia jų dirbtinis intelektas.
Kaups žinias
„Full Circle“ kuria savo dirbtinio intelekto sistemą su Singapūre įsikūrusiu šios srities ekspertu Simonu Christofidesu.
J. Collinsas sako, kad kadangi juodųjų kareivių muselių lervos per pastarąjį pusantro dešimtmečio buvo auginamos tik komerciškai, dar daug ko reikia išmokti, o dirbtinio intelekto naudojimas gali greitai pagreitinti šį procesą.
„Ryžių augintojai, net ir praėjus 13 500 metų iš kartos į kartą perduodant sukauptas žinias, vis dar bando užauginti „tobulą“ derlių“, – sako jis. „ Juodųjų kareivių musės lervos buvo auginamos 0,1 proc. viso laiko, kai buvo auginami ryžiai, ir tai atsispindi mūsų dabartiniame supratime“.
Collinsas priduria, kad įmonė sieks naudoti dirbtinį intelektą įžvalgoms išgauti, „kurių joks žmogus niekada negalėtų pasiekti“, naudojant kelis jutiklius ir sutraukiant milijonus duomenų taškų.
Vis dėlto jis priduria, kad kai kurie aspektai liks tokie, kokius sukūrė gamta.
Pavyzdžiui, veisimosi procesas, kai subrendusios musės poruojasi ant žalių kaspinų, išdėstytų taip, kad būtų atsižvelgta į jų teritorines tendencijas.
„Reikia atsižvelgti į jų, kaip gyvūnų, socialinę ir elgesio dinamiką“, – sako J. Collinsas.
Parengta pagal BBC.
