Nepaisant dalies ūkininkų patirtų nemažų nuostolių, uogų kainos šiemet turėtų būti panašios kaip ir pernai.
Klaipėdos rajone ūkininkas Paulius Preibys uogas augina ketvirti metai. Vien braškių – daugiau nei pusantro hektaro.
Uogos jau sirpsta, bet užuot jas raškęs, ūkininkas skaičiuoja nuostolius: dėl pavasario šalnų ir krušos prarado pusę derliaus. Nepadėjo ir speciali nuo šalnų sauganti danga, kuria užklojo braškyną.
„Kartais toks apima nusivylimas. Jau ketvirti metai, o tai kartojasi metai iš metų ir klausi savęs: „Kam tu visą tai darai?“. Bet viliesi, kad bus vieni metai, kurie bus geri ir su tuo lūkesčiu ir dirbi“, – kalbėjo ūkininkas.
Uogų augintojas sako: jei ne įsipareigojimai, rimtai svarstytų mesti ūkininkavimą.
„Daugiau investuoji tiek pinigų atžvilgiu, tiek ir asmeninio laiko atžvilgiu, atrodo, kad asmeninio gyvenimo nebelieka. Tada jau klausi savęs, ar tikrai tiek verta? Kadangi turiu įsipareigojimus, tai dar tęsiu, bet įvykdžius juos svarstyčiau, ar išėjus į paprastą darbą nebūtų geriau“, – planais pasidalijo P.Prebys.
Kai kur nušalo beveik visas serbentų derlius
Nuo pavasarį iškritusio sniego ir šalnų stipriai nukentėjo Kauno rajone ūkininkaujančio Egidijaus Maršalkos serbentynai.
„Dvi paras stovėjo sniegas, čia buvo du laipsniai šalčio“, – prisiminė ūkininkas.
Pavasario stichija padarė savo.
Nutirpus sniegui ūkininkas apžiūrėjo laukus – būsimas derlius liko delnuose.
Serbentais šiame ūkyje apsodinta 105 hektarų. Nuostoliai, sako, kaip kuriame lauke: vienur parado pusę derliaus, kitur – net 80 proc.
„Dalies laukų net neskinsim, nes ekonomiškai neapsimokės važiuoti, skinant reikalingas kombainas, traktorius, reikalingi žmonės, kurie tas uogų dėžutes kilnotų, vairuotų kombainus ir traktorius“, – papaskojo E.Maršalka.
Gamta ūkininko nelepina jau antrus metus iš eilės. Derlius prarastas, bet uogynus prižiūrėti ir darbuotojus išlaikyti reikia. O kur dar įsipareigojimai gavus Europos Sąjungos paramą.
„Juodųjų serbentų prieš trejus metus buvo priskinta virš 100 tonų, pernai priskyniau nepilnas 10 tonų, apie 9 tonas. Tiek juodieji buvo nušalę. Raudonieji nušalo maždaug 60–70 proc. Prieš trejus metus iš tų pačių plotų buvo skinta 200 tonų, pernai vos ne vos – 45 tonos. Bent jau kad nedarytų mums sankcijų, mums tokios paramos tikrai užtektų“, – kalbėjo serbentų augintojas.
Nukentėjusių uogų augintojų yra visoje Lietuvoje.
„Pavieniams ūkininkams – tragiška, bet bendrai žiūrint derliaus potencialas yra neblogas. Bet kai kurie nuostoliai yra akis badantys – 100 hektarų juodųjų serbentų, reikia įsivaizduoti kokios tai buvo investicijos ir koks lūkestis buvo, o tokio kiekio praradimai gali privesti ir prie bankroto“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Nepaisant ūkininkų patirtų nuostolių, uogų kainos, pasak Žemės ūkio rūmų vicepirmininko, turėtų išlikti panašios kaip ir pernai.
Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad daugiausia žalos uogynams padaro pavasarinės šalnos, bet draudimo nuo jų nėra.
