Anot jo, kol kas neįmanoma nustatyti žalos dydžio. Ją skaičiuojant reikia įtraukti ir netektus medžius, nes naujai pasodinti vaismedžiai pradeda duoti vaisius vidutiniškai praėjus 3–5 metams.
Siekdama įveikti susidariusią padėtį ir išvengti bankrotų, sąjunga paprašė Žemės ūkio ministerijos paramos. Žemdirbiai prašo vieneriems metams atidėti draudimo įmokų mokėjimą įmonėms, kurios prarado 50 proc. ar daugiau šių metų derliaus, rašo „svoboda.org“.
Gegužės 27 d. Rusijos žemės ūkio ministrė Oksana Lut pranešė, kad Žemės ūkio ministerija planuoja įvesti federalinį nepaprastosios padėties režimą dėl šalnų, per kurias 23 šalies regionuose žuvo pasėliai.
Ministrės teigimu, pasėliai žuvo 830 tūkst. hektarų plote, dėl to bus prarasta beveik 20 mln. tonų derliaus. Ministerija prašys Rusijos vyriausybės kompensuoti nuostolius.
Voronežo, Rostovo, Tambovo, Lipecko ir Volgogrado srityse jau įvesta regioninė nepaprastoji padėtis. Ją taip pat planuojama įvesti Novosibirsko srityje: ten ūkininkai dėl liūčių nespėja atlikti sėjos darbų.
Gegužės mėnesį neįprastai šalti orai sunaikino vaisių užuomazgas ir javų pasėlius beveik milijono hektarų plote. Visa tai lems pasaulinių kainų augimą. Padėtį pasaulyje apsunkina sausra Australijoje ir liūtys Vakarų Europoje.
