Ekologiškas ūkininkės uogienes vokiečiai išgraibstė, lietuviai irgi noriai perka tai, ką ji augina ir gamina

Ji – Ukmergės rajone esančio ekologinio ūkio savininkė. Šiuo metu į turgelius ji veža tai, ką jau užaugino žemė – smidrus, ridikėlius, svogūnų laiškus, salotas.

Turgeliai – ne vienintelė vieta, kurią pasiekia produktai iš G.Sakalauskienės ūkio. Jis priklauso kooperatyvui „Bio LEUA“, kuris tiekia ekologišką maistą vaikų darželiams Lietuvoje, taigi kartu – ir Ukmergėje esančiam „Žiogeliui“.

G.Sakalauskienė perdirba ūkyje tai, ką užaugina – ji turi „Genutės uogainės gamyklėlę“.

Pernai, 2023-iųjų sausį, ūkininkė nuvežė savo virtų ekologinių uogienių ir į Berlyne vykusią tarptautinę žemės ūkio technologijų ir maisto parodą „Žalioji savaitė“.

Iš pradžių vokiečiai jos uogienes pirko atsargiai, teigdami, kad 5 eurai už stiklainiuką – brangoka. Bet paragavę grįždavo vėl ir vėl: nebegailėjo pinigų natūraliai išvirtoms, be jokių priedų uogienėms.

„Nė nebeprisimename, kada tokių valgėme“, – girdavo pirkdami.

Vokiečiai yra ekologiško maisto gerbėjai. O lietuviai? Ar ekologiškai ūkininkaujantys žmonės pakankamai skatinami išsaugoti pasirinktą ūkininkavimo kryptį, o vartotojai – pirkti ekologinių ūkių produktus?

„Įtampa atlėgo, kai 2018-aisiais Žemės ūkio ministerija pradėjo teikti paramą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms – atsirado vaikų darželių programa, ir jie pradėjo pirkti ekologiškus bei tausojančiai užaugintus nacionalinės maisto kokybės sistemos (NPK) produktus. Atsirado dar vienas toks nemažas pirkėjas, ir poreikis padidėjo“, – atsakė G.Sakalauskienė.

Pavyzdžiui, vienas pirmųjų Lietuvoje vaikus ekologišku maistu maitinti pradėjo Ukmergėje esantis vaikų darželis „Žiogelis“.

Jis gauna paramą pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles.

G.Sakalauskienė ekologiškai augina daržoves, uogas, vaisius, bet tokių ūkininkių, kurie panašiai ūkininkauja, Lietuvoje – vienetai. Kodėl?

„Daržoves ir įprastiniu būdu auginti yra sudėtinga, o ekologiškai – dar ir daug brangiau.

Pardavimo kaina dažnai nepadengia net tų išlaidų, kurių prireikia ekologiniame ūkyje, nes jame reikia daug rankų darbo – daug darbuotojų, pavyzdžiui, šiuo metu pas mus dirba 11 žmonių, o kai tenka skinti derlių, prireikia jų 20–30. Nes ekologiniame ūkyje reikia ir sėti, ir ravėti rankomis, ir skinti uogas ar vaisius, todėl produktai tampa brangūs.

Darbo jėgos stygius bei nemenki atlyginimai – vienos svarbiausių priežasčių, kodėl dauguma ūkių pasirenka įprastinį – chemizuotą ūkininkavimo būdą.

Tik stambūs ekologiniai ūkiai turi galimybė įsigyti robotus, kurie ir sėja, ir ravi, tad daržovių savikaina ten esti mažesnė“, – paaiškino G.Sakalauskienė.

Ji realizuoja viską, ką užaugina ūkyje bei ką perdirba.

„Rinkoje viską laiką juntamas ekologinių produktų trūkumas. Mes, ekologiniai ūkiai, negalime patenkinti poreikio, nes negalime padaryti daugiau.

Viena, trūksta darbuotojų. Antra – kokia aukšta atrodo ekologinių produktų pardavimo kaina, jų savikaina yra labai didelė.

Darbo jėga yra brangi. Net ir minimaliai mėnesinei algai, neatskaičius mokesčių, reikia skirti apie 1000 eurų, o ir už tiek niekas nenori dirbti.

Ekologiškos sėklos irgi yra labai brangios, o jų kainos nuolat kyla, nemažai lėšų reikia ir technikai, degalams.

Išgyventi ekologiniam ūkiui labai sudėtinga, o dar gamta tampa vis įnoringesnė. Jau kelis metus iš eilės žalos pridaro pavasarinės šalnos, kruša išdaužo augalus.

Ekologiškai ūkininkaujant neįmanoma pigiai parduoti produktų, nes neįmanoma būtų išlaikyti ūkio“, – aukštos savikainos priežasčių grandinę suvėrė ūkininkė, kurios prižiūrimuose laukuose auginamos visos daržovės, kokios tik uždera Lietuvoje.

„Esu rašiusi projektus paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemones, skirtas žemės ūkio valdoms modernizuoti.

Pagal naująją programą – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2024–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ kaip tik pernai rudenį įgyvendinome projektą: maždaug 10 hektarų plote atnaujinau uogynus, tad teko pirkti sodinukų ir technikos žemei įdirbti.

Pasistatėme ir saulės jėgainę. Kadangi ūkyje yra perdirbimo cechas bei šaldikliai, daug elektros sunaudojama“, – sakė G.Sakalauskienė.

Strateginio plano intervencinė priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ kaip tik yra skirta paskatinti ūkininkus perdirbti tai, ką jie užaugina, o tam reikia inovacijų, naujų technologijų, technikos. Tai įsigyti galima už negrąžintiną dotaciją, prireikus, suteikiama ir lengvatinė paskola.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Čeponienės, ekologiškai ūkininkaujantieji iki birželio 21 d. gali teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“.

Pavėluotai paraiškos bus priimamos iki liepos 1 d.

„Atkreiptinas dėmesys, kad šioje SP priemonėje yra nustatytos dvi veiklos.

Viena jų – „Ekologinis ūkininkavimas“. Ji skirta jau ekologiškai ūkininkaujantiems pareiškėjams.

Kita veikla – „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ – skirta pradedantiems ekologiškai ūkininkauti arba deklaruojantiems naujai sertifikuotus plotus.

Dalyvauti šios priemonės veiklose gali tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus ūkininko reikalavimus. Tinkamas paramai plotas – ne mažesnis kaip 1 hektaras“, – sakė J.Čeponienė.

Kompensacinės išmokos yra skiriamos už javus, daugiametes žoles, daugiametes žoles sėklai, vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles ir prieskoninius augalus.

Skatinant ekologinį ūkininkavimą, 2024 m. visų ekologinių kompensacinių išmokų dydžiai padidinti apie 15–16 proc.

G.Sakalauskienės ūkyje savaitgalį, gegužės 26-ąją, vyko „Smidrų festivalis“. Jo dalyviai aptarė ekologiškos produkcijos paklausą ir pasiūlą Lietuvoje, kalbėta apie jos sertifikavimo būtinybę.

Kadangi šiuo metu skinami smidrai, dėmesio netrūko ir patiekalų iš ekologinių smidrų gamybai, o norintieji gavo konsultacijų, kaip šių daržovių užsiauginti ekologiškai.