Mėsos ir pieno produktai, šaldytos, konservuotos ar šaltyje džiovintos daržovės, uogienės, – visa tai, kas auginama ir gaminama mūsų šalyje, valgytojai vertina palankiai.
Taip pat – ir tai, ką perdirba lietuviai, žemės ūkio žaliavą importavę iš kitų šalių.
Įmonės, kooperatyvai, ūkininkai – juridiniai asmenys iki šiol galėjo investuoti į gamybą – į perdirbimo technologijas, naudodamiesi ir ES fondų parama.
Dabar yra paskutinė galimybė jiems pasinaudoti finansine parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.
Pagal šią priemonę paskutinį kartą renkamos paraiškos projektams finansuoti. Paraiškų rinkimo laikas buvo pratęstas, tad jų laukiama iki birželio 14-osios.
Skrudina kavą
„Konkurencija kavos perdirbimo rinkoje – didžiulė, todėl nevalia sustoti, nes akimirksniu kas nors kitas aplenks“, – patikino kavą skrudinančios bendrovės „Kavos pirklys“ vadovas Arnas Gudelis.
Ši įmonė, pasinaudojusi pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ teikiama finansine parama, apie 92,8 tūkst. eurų 2022-aisiais investavo į įrangą kavos pupelėms skrudinti. Paramos dalis sudarė apie 26,8 tūkst. eurų.
„Šiuo metu kaip tik pradedame antrąjį projektą pagal tą pačią paramos priemonę – perkame mobilių konteinerių komplektą, kur įrengsime atskirą skrudyklą.
Projekto vertė sudaro apie 178,3 tūkst. eurų, paramos dalis – 51,6 tūkst. eurų.
Parama palengvina investicijas – padeda įmonei greičiau augti bei plėstis, o tai daryti yra būtina. Kavos rinka Lietuvoje yra labai konkurencinga – yra daug kavos tiekimo bei skrudinimo įmonių, o ir vartotojai yra išrankūs. Reikia kuo nors išsiskirti, nuolat tobulėti.
Skiriame dėmesį kavos kokybei, o tam reikia ir modernių technologijų“, – kalbėjo A.Gudelis.
Kavos pupelių augintojams ir Lotynų Amerikoje, ir Afrikoje netrūksta iššūkių. Kavamedžių plantacijoms ir jų derlingumui didelę įtaką daro gamtos sąlygos, kartu – ir klimato kaita.
„Žalių pupelių kaina pastarąjį pusmetį pamažu leidosi žemyn, o tada staiga, kone per savaitę, pakilo tiek, kiek buvo nusmukusi.
Viskas labai nepastovu, nuolat kinta, ir tai – sunkioji mūsų verslo dalis. Nuolat sėdime kaip ant adatų, kai prireikia žaliavos, o jos gauti nėra paprasta“, – sakė A.Gudelis.
Paklausos nepristigo
„Priemonei „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ niekada nestigo populiarumo, sulaukdavome daug pareiškėjų, o ir paramos suma joje numatyta gana didelė.
Parama dar teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, bet dabar pagal ją paraiškos renkamos paskutinį kartą – šiems metams priemonei yra numatyta 19,6 mln. eurų.
Pernai, 2023-iaisiais, jai buvo skirta 36 mln. eurų, o sulaukėme tiek paraiškų, kad jose prašoma paramos suma pasiekė 39 mln. eurų – susidomėjimas buvo didelis“, – sakė Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Kvedarienė.
Pasak jos, paramos pagal minėtą priemonę gali kreiptis tik juridiniai asmenys – įmonės, žemės ūkio kooperatyvai, bendrovės. Vieniems prireikia atnaujinti gamybos įrangą bei technologines linijas, kiti dar tik ketina imtis žemės ūkio produktų perdirbimo.
„Projektams paramos gali prašyti mėsos, pieno, daržovių, vaisių, uogų, grūdų perdirbėjai. Tik tiek, kad, atsižvelgiant į išaugusią ankštinių kultūrų pasiūlą, kurią lemia Bendrosios žemės ūkio politikos sėjomainos reikalavimai, ir 2022-aisiais, ir pernai, o ir šiuo metu, projektams skiriant didesnę paramos sumą, yra skatinama imtis ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimo.
Numatyta, kad ankštiniams ir baltyminiams augalams perdirbti vienam projektui tenkanti paramos suma siekia 5 mln. eurų, kitokiai žemės ūkio žaliavai – 3 mln. eurų“, – paaiškino A.Kvedarienė.
Parama – ir atliekoms perdirbti
Pagal priemonės veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ remiama veikla, susijusi su žemės ūkio produktų perdirbimu bei jų rinkodara ir plėtra.
Jos tikslas – diegiant inovacijas, naujus technologinius procesus didinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencingumą, o taip pat skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą.
Pagal priemonės veiklos sritį remiamas ne tik ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimas, bet ir kitų žemės ūkio produktų – vaisių, uogų, daržovių perdirbimas bei gamybos procese susidariusių atliekų perdirbimas.
Parama teikiama ir mėsos bei pieno produktų gamybai ir gamybos procese susidariusių atliekų perdirbimui.
Jos gali prašyti ir trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbėjai.
Pareiškėjai gali būti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara.
Taip pat juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla.
Plane – dėmesys inovacijoms
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų Strateginiame plane irgi yra numatyta panaši intervencinė priemonė „Investicijos į bioekonomikos verslus“. Viso šiai priemonei bus skirta 50 mln. eurų.
„Pagal šią investicinę priemonę taip pat remiamas žemės ūkio produktų perdirbimas, tačiau numatomi gaminti produktai arba jų gamybai taikomos technologijos turi būti inovatyvios Lietuvos mastu, – sakė A.Kvedarienė. – Pagal ją didžiausia paramos suma vienam projektui negalės viršyti 5 mln. eurų, vienam juridiniam asmeniui per visą Strateginio plano laiką – 10 mln. eurų.“
Priemonės „Investicijos į bioekonomikos verslus“ tikslas – remti žemės ūkio produktų perdirbimą į aukštos pridėtinės vertės produktus ir skatinti ūkiuose veiklą be atliekų.
Vadinasi, dėmesį perdirbėjai turės sutelkti į novatoriškų – naujoviškų produktų iš biomasės gamybą ar inovatyvių žemės ūkio produktų gamybą bei technologijas, kokių Lietuvoje dar nebuvo.
„Pagal intervencinę priemonę remiama veikla, susijusi su žemės ūkio produktų perdirbimu, pakeičiant jų cheminę ir fizinę sudėtį tik į aukštos pridėtinės vertės produktus.
Jeigu pagal ankstesnių Lietuvos kaimo plėtros programų priemones parama buvo teikiama kasdienio maisto gamybai, pavyzdžiui, mėsos ar pieno produktų, tai Strateginiame plane numatyta investicinė priemonė turėtų paskatinti imtis inovatyvių technologijų.
Pernai pagal šią Strateginio plano priemonę būta vieno kvietimo teikti paraiškas.
Jų buvo pateiktos dvi, viena iš jų – patvirtinta, kuriai skirta maždaug 2 mln. eurų dotacija“, – sakė A.Kvedarienė.
Pagal šią priemonę didelėms įmonėms finansuojama 20 proc. projekto vertės, vidutinėms, mažoms ir labai mažoms – 50 proc. projekto vertės.
