„Agrokoncerno“ įmonių grupės savininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad statomas karvių kompleksas išsiskirs ne tik savo dydžiu, infrastruktūra, bet ir moderniais bei tvariais sprendimais, kurie padės užtikrinti visus keliamus aplinkosaugos reikalavimus, gyvulių gerovę ir pieno kokybę.
„Karvidėse bus aukštos, 15–20 metrų siekiančios lubos, įrengti platūs praėjimai, didžiąją laiko dalį karvės maitinsis savarankiškai. Robotizuoti sprendimai, integruotos gyvulių sveikatos monitoringo sistemos leis stebėti kiekvieno jų būklę esamuoju metu. Pašarą galvijams ruošime savo žemėse, todėl galėsime užtikrinti aukštą jo kokybę“, – sako R.Karbauskis.
Fermų kompleksas veiks žiedinės ekonomikos principu. Prie jo bus projektuojama biometano jėgainė, kuri gyvulių mėšlą perdirbs į biodujas. Taip pat bus gaminamos ir biotrąšos, skirtos ūkių veiklai. Visi žemės dirbimo, pašarų ruošimo, gyvulininkystės procesai bus organizuojami taip, kad būtų maksimaliai sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
Fermų komplekso patalpos bus šildomos energiją taupančiais oras-vanduo šilumos siurbliais. Sudarant sąlygas darbuotojams naudoti aplinkai draugišką transportą, komplekse bus įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės.
„Mūsų pagrindinis siekis yra kurti tvarų ir netaršų žemės ūkio gamybos modelį, kuris taptų žiedinės ekonomikos pavyzdžiu ne tik Lietuvoje, bet ir ES. Šiuolaikinės technologijos ir inovacijos leidžia užtikrinti aušto lygio gyvulių gerovės sąlygas, tvarų ir veiksmingą šalutinių biologinių atliekų tvarkymą bei draugiškumą aplinkai“, – sako R.Karbauskis.
Vienos pagrindinių įrangos tiekėjų, pieno ūkio technologijų srityje lyderiaujančios, ilgametes tradicijas turinčios Švedijos įmonės „DeLaval“ pardavimų vadybininkas Robertas Dirmeikis pažymi, kad fermoje bus įrengta didžiausia rinkoje esanti 100 vietų karvių melžimo karuselė.
„Tai yra didžiausia karvių melžimo karuselė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Taip pat, be kitos sklandžiam fermos darbui skirtos įrangos, robotizuotų sprendimų, bus diegiama ir rinkos naujovė – karvių elgsenos analizės sistema. Kiekviena karvė turės daviklį, kuri fiksuos visą jos gyvenimą: ką ir kiek ėda, kaip atrajoja, kiek laiko guli, kada rujoja ir pan. Visus duomenis analizuos dirbtinis intelektas, kuris teiks priežiūros rekomendacijas“, – pasakoja R.Dirmeikis.
Pasak jo, šiuo metu įmonės „DeLaval“ duomenų bazėje yra sukaupta daugiau nei 6 mln. karvių laktacijų istorijų. Šie duomenys leidžia ne tik matyti, kaip karvė jaučiasi, bet ir prognozuoti galimas ligas, reguliuoti mitybos poreikius bei priimti kitus sprendimus, kurie padėtų užtikrinti fermoje esančių gyvulių gerovę.
Nuolat tirs pieno sudėtį ir stebės karvių sveikatą
Karvių fermų komplekse bus diegiamas ir pasaulyje analogų neturintis Lietuvos įmonės „Brolis Sensor Technology“ sukurtas integruotas „Brolis“ lazerinis pieno analizatorius. Įmonės generalinis direktorius Dominykas Vizbaras pasakoja, kad ši inovacija padeda aptikti karvių sveikatos sutrikimus, optimizuoti šėrimą ir selekciją.
„Ši technologija leidžia atlikti labai tikslius matavimus. Sistema „Brolis HerdLine“ matuoja riebalų, baltymų ir laktozės koncentraciją bei analizuoja pieno spektro pokyčius kiekvienos karvės melžimo metu. Istoriniai ir realiu laiku surenkami duomenys užtikrina patogesnę pieninių galvijų kontrolę ir priežiūrą. Tai suteikia galimybę padidinti aukštos kokybės pieno primilžį“, – pasakoja D.Vizbaras.
Ši lietuvių sukurta išskirtinė technologija šiuo metu yra sertifikuojama. Pasak D.Vizbaro, integruoti lazeriniai pieno analizatoriai bus pirmą kartą įdiegti tokio dydžio fermų komplekse.
Didžiausią ir moderniausią Europoje karvių kompleksą stato įmonė „Yit Lietuva“. Numatyta statybos darbų vertė yra 52,6 mln. eurų. Skaičiuojama, kad viso komplekso investicija sieks apie 78 mln. eurų.
R.Karbauskis sako, kad investicijų į pieno gamybą buvo nuspręsta imtis siekiant pakeisti šiuo metu esamą situaciją. Šalies pieno gamintojai nepatenkina perdirbimui reikalingo pieno poreikio. Apie 30 proc. žaliavinio pieno importuojama iš kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos ir Estijos.
„Planuojame, kad pastačius didžiausią ir moderniausią Europoje karvių kompleksą kasdien bus primelžiama apie 140 tonų pieno per dieną, tai yra kiek daugiau nei 51 tūkst. tonų per metus“, – skaičiuoja R.Karbauskis.
Iš viso šalyje per metus vidutiniškai pagaminama apie 1,3 mln. tonų pieno. Tačiau dėl augančių gamybos kaštų, pieno kainos svyravimų, importo ir eksporto politikos Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai mažėja pienines karves auginančių ūkių.
Palyginimui, 2016 m. pieną parduodančių ūkių buvo daugiau nei 28 tūkst., tuo tarpu 2023 m. jų sumažėjo daugiau nei per pusę. Žemės ūkio duomenų centras pateikia, kad 2023 m. pieną parduodančių ūkių buvo kiek daugiau nei 12 tūkst.
Ieško strateginio investuotojo
Šis karvių fermų kompleksas yra pirmasis iš numatytų keturių. R.Karbauskis dalijasi užmojais pastatyti dar tris, su maždaug 4,2 tūkst. melžiamų karvių kiekviename. Įgyvendinus šį projektą būtų auginama apie 20 tūkst. gyvulių ir primelžiama apie 750–800 tonų pieno per dieną.
Šiuo metu ieškoma strateginio partnerio, kurį domina pieno perdirbimas. Projektas būtų pilnai įgyvendintas pastačius pieno perdirbimo gamyklą, kuri turėtų tiesioginį pieno tiekimą iš grupei priklausančių fermų.
Pasak R.Karbauskio, galima du scenarijai: staigaus ir organiško augimo. Pirmuoju atveju reikalingas strateginis partneris, kuris norėtų investuoti į pieno perdirbimą. Tokiu atveju per gana trumpą laiką būtų statomos dar keturios fermos, kurios tiektų pieną į vienas rankas, pavyzdžiui, pieno perdirbimo gamyklą.
Natūralaus augimo atveju fermos būtų statomos palaipsniui, per 10–12 metų primelžiamo pieno kiekį išauginant iki 800 tonų, taip pat kartu statant nuosavą pieno perdirbimo gamyklą.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus šį projektą, Lietuvoje būtų papildomai primelžiama 10 proc. daugiau pieno, tai yra maždaug iki 800 tonų per dieną.
